"Svarbiausia, kad nėra jokio pagrindo tokiam žingsniu ir tokiu žingsniu Lietuva jokių problemų neišspręstų. Lietuva priėmusi įsipareigojimą iki euro įvedimo išlaikyti stabilų lito ir euro kursą ir ji taip padarys, o tie įvairūs gandai, tikrai neatsakingi, sakyčiau, netgi nusikalstami pareiškimai apie galimą devalvavimą vėl atsisuka prieš šiuos žmones, kurie patiki tais gandais ir bėga į bankus pirkti. Šiandien ar rytoj bėgs atgal parduoti. Manau, kad visiškai nereikalingi tokie žingsniai, nereikalingos tokios kalbos ir kuo mes mažiau kalbėsime apie tai, tuo bus geriau. Nes tikrai niekas nesiruošia ir nedarys tokių žingsnių", - Lietuvos radijui pirmadienį sakė centrinio banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas", - teigė R.Šarkinas.

Politikų kalbų išprovokuotu gandu, kad naktį iš šeštadienio į sekmadienį turėjo būti devalvuotas litas, patikėję šimtai žmonių savaitgalį užplūdo bankų skyrius.

Pasak spaudos, daugiausia išsigandusių klientų sulaukė Vilniuje įsikūrę bankai.

Gyventojų pasitikėjimas litu susvyravo, kai praėjusią savaitę kai kurie politikai ir ekonomistai vėl viešai pradėjo diskutuoti apie galimą lito devalvavimą. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas pareiškė, kad, įvedant eurą, litai į eurus tikriausiai būtų keičiami kitokiu nei dabar, nepalankesniu, santykiu.

Nuo 2002 metų vasario 2 dienos litas yra susietas su euru pastoviu kursu: 3,4528 lito už 1 eurą.

Nuo 2004 metų birželio 28 dienos Lietuva prisijungė prie antrojo valiutų kurso mechanizmo (VKM II), kuris yra vienas iš euro įvedimui būtinų žingsnių, išlaikydama galiojusią lito kurso tvarką ir nustatytą pastovų lito kursą euro atžvilgiu.

Šaltinis
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją