„Dėl valstybės biudžeto didelių diskusijų nebuvo, didesnių diskusijų būta dėl pensinių fondų“, – žurnalistams po pasitarimo premjeras Andrius Kubilius.
Nuo liepos atskaitymai į privačius pensijų fondus turi mažėti 1 proc. - nuo 3 proc. iki 2 proc.
DELFI primena, kad sausį atskaitymai iš „Sodros“ į privačius fondus jau buvo sumažinti nuo 5,5 proc. iki 3 proc. Vyriausybė tvirtina, kad šis sprendimas laikas ir bus panaikintas po poros metų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys tvirtina, kad privatūs pensijų fondai neįvykdė jam duotų įsipareigojimų, pavyzdžiui, investuoti į vertybinius popierius, sumažinti administravimo išlaidas, reklamuoti fondus.
„Pinigų pervedimų pagrįstumas dabar tikrai kelia abejones, ar į nuvertėjusius fondus mes galime duoti realius pinigus, kurie reikalingi išlaikyti dabartinę sistemą“, - tvirtino jis.
Ministro teigimu, nesiryžta leisti sugrįžti į „Sodrą“ todėl, kad tai „gali apskritai lemti šios sistemos ateitį“.
„Liberalų sąjūdžio deleguotų ministrų įsitikinimu dar yra kitų rezervų, kaip spręsti iškylančias problemas. Mes nemanome, kad iš privačių pensijų fondų, tai yra žmonių, kurie lėšas atideda ateičiai, reikėtų paimti pinigus, kad šiandien subalansuotume sistemą“, – kalbėjo teisingumo ministras Remigijus Šimašius, prieštaraujantis šių atskaitymų mažinimui. Toks sprendimas, anot jo, griauna privačią pensijų sistemą.
Atlyginimų fondas mažėja 10 proc.
Ministrų kabineto sprendimu šių metų biudžetas kartu su „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondu bus mažinamas 3,2 mlrd. Lt. Pavyzdžiui, darbo užmokesčiui lėšos mažinamos apie 180 mln. Lt, investicijoms – 997,4 mln. Lt, transporto lengvatoms – apie 50 mln. Lt. Vien „Sodros“ ir Sveikatos draudimo fondo biudžetai nukirpti apie 700 mln. Lt.
Papildomų lėšų planuojama gauti iš valstybei priklausančių įmonių dividendų.
Premjeras tvirtina, kad darbo užmokesčio fondai yra mažinami visiems, išskyrus statutinius pareigūnus ir mokytojus.
„Šiuo atžvilgiu galiu pasakyti, kad ne statutiniai pareigūnai galėtų protestuoti basi vaikščiodami, o ministerijų tarnautojai ir kitų valstybės valdymo institucijų tarnautojai, nes jiems antrą kartą yra mažinami darbo užmokesčio fondai“, – tvirtino A. Kubilius.
Jo teigimu, vadovai turi spręsti, kaip tvarkytis su maždaug 10 proc. mažiau lėšų darbo užmokesčiui. Pavyzdžiui, dalis jau ragina savo tarnautojus eiti nemokamų atostogų.
Kaip buvo skelbta, išankstiniais duomenimis, valdžios sektoriaus biudžeto deficitas pernai siekė 3,2 proc. Šiemet tikimasi 3 proc. ribos neperžengti, todėl dar vienas taupymo planas rengiamas birželiui. Po poros mėnesių išlaidas dar planuojama mažinti apie 2 mlrd. Lt., o esą nepavykus sumažinti išlaidų šalies biudžete gali atsiverti maždaug 8 mlrd. Lt skylė. Pernai metų pabaigoje iš viso į valstybės biudžetą kartu su Europos Sąjungos lėšomis šiemet planuota surinkti per 25 mlrd. Lt, o į „Sodros“ biudžetą – apie 14 mlrd. Lt.
Nurėžtas biudžeto projektas ketvirtadienį turėtų būti pateiktas Seimo posėdyje.
„Aš tikiu Seimo solidarumu, čia nėra erdvės politiniams žaidimams“, – tvirtino A. Kubilius, paklaustas, kaip elgsis, jei Seimas nepritars šiam taupymo planui.
Patikslintas ir gerokai apkarpytas šių metų valstybės biudžetas turėtų įsigalioti nuo gegužės 1 d.
| Sritis | Mažinama išlaidų |
|---|---|
| Valstybės investicijų programa | 997,4 mln. Lt |
| Asignavimai valstybės institucijoms ir įstaigoms bei savivaldybėms | 765 mln. Lt |
| Lėšos savivaldybių savarankiškoms funkcijoms vykdyti ir dotacijos | 602,5 mln. Lt |
| Specialiajai kelių priežiūros ir plėtros programai | 589,9 mln. Lt |
| Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio fondui | 181 mln. Lt |
| Siaurinamas transporto lengvatų gavėjų ratas | 50 mln. Lt |