Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas, Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos narys Arturas Mackevičius teigia pastaruoju metu iš verslininkų sulaukęs signalų, kad bankai kišą koją net tiems verslams, kurie, ekspertų vertinimu, turėtų artimiausioje ateityje sėkmingai įsivažiuoti.
Anot A. Mackevičiaus, vienas pavyzdžių – vaizdingoje vieno šalies regiono vietovėje išplėtota kaimo turizmo sodyba, pristigusi lėšų startui ir susidūrusi su atkakliu banko nenoru padėti šiam verslui išsijudinti.
„Tai tikrai likvidus, perspektyvus objektas, aiškinomės aplinkybes nuvykę į vietą, – tikino A. Mackevičius. – Matosi, kad verslas bus gyvas, tereikia jį paleisti, ir grąžins visas paskolas. Tačiau susidaro įspūdis, kad už viso to stovi tam tikras planas – galbūt perimti objektą ir netrukus jį perleisti kažkam, kas kišenėje turi laisvų pinigų.“
Asociacijos vadovas pateikia ir kitą atvejį. Įmonė yra paėmusi banko paskolą tam, kad įrengtų ir išnuomotų patalpas tam pačiam bankui. Šiuo metu įmonė, patirianti sunkumų, kreipėsi į tą patį banką, norėdama pasiskolinti, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo.
„Susidaro įspūdis, kad bankas suinteresuotas tą verslininką „prismaugti“, pusdykiai perimti patalpas ir nebemokėti jokios nuomos“, – svarstė A. Mackevičius.
Anot jo, net ir sunkmečiu yra užgimusių naujų, gerų verslo projektų.
„Perimti tokius projektus bankams nieko nereiškia, juk bankai turi konfidencialios informacijos, viską žino beveik apie kiekvieną iš mūsų, mūsų šeimas, mūsų finansinius įsipareigojimus ir galimybes juos vykdyti. Pasiimti tai, kas vertinga, bankams – tas pats, kas žmogui priglobti ne vietoje paliktą gerą daiktą“, – dėstė smulkiųjų ir vidutinių verslininkų atstovas.
Nurašo sąmokslo teorijoms
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas, kalbinamas mūsų savaitraščio, tokius įtarimus vadino „sąmokslo teorijomis“.
„Tai šiek tiek primityvokas įsivaizdavimas, kad bankai gali nusižiūrėti verslą, perimti ir paskui kažkam parduoti. Juk bet koks realizavimas per banką atliekamas vykdant tam tikras skaidrias procedūras. Jei panagrinėtumėte, kokios tos procedūros – paaiškėtų, kad galimybių tokiam piktnaudžiavimui nėra“, – tikino S. Kropas.
Kita vertus, jis neatmeta prielaidos, kad giliau šalies regionuose bankų padalinių vadybininkai gali turėti informacijos apie patrauklius objektus ir gal net imtis žygių, kad jie atitektų suinteresuotiems asmenims.
„Tačiau tam kelią užkerta bankų politika apskritai ir juose taikomos procedūros. Bankai vengia valdyti projektus, turtą. Net ekonominio pakilimo laikotarpiu akcininkai neleido bankams įsigyti turto, įvairių verslų. Bankų pagrindinė veikla – tarpininkavimas, pagrindinė užduotis – užtikrinti indėlių saugumą. Taigi kaltinimai dėl sąmoningo siekio perimti objektus ar verslą yra nepagrįsti“, – teigė Lietuvos bankų asociacijos vadovas.
Kartelė – nebepasiekiama
A. Mackevičius, smulkiųjų ir vidutinių verslininkų organizacijos vadovas pastebi, kad verslininkų ir bankų derybos pastaruoju metu panašėja į antklodės tampymą į dvi puses.
„Nei bankai nežino, kuo ir kada baigsis sunkmetis, nei verslas. Taigi ieškoma rizikos pasidalijimo vidurio“, – teigė A. Mackevičius.
Anot jo, verslininkus slegia tai, kad jie bet kokiose derybose su bankais užima silpnesnę poziciją. Tuo tarpu bankai, patyrę, jog jų skolininkai patiria sunkumų, reikalauja įkeisti papildomo likvidaus turto, nors jo šiuo metu rinkoje apskritai yra labau sumažėję.
„Mes manome, kad šiuo atveju bankai elgiasi neteisingai. Juk skolinama ir skolinamasi buvo esant tam tikroms sąlygoms – pernai ar užpernai nei bankai, nei žmogus tiksliai negalėjo numatyti, kaip bus. Dabar visi pakliuvo į bėdą, bet bankai, turėdami didesnę derybinę galią, kompetenciją, ekspertus, spaudžia verslininkus ir kelia kartelę“, – svarstė A. Mackevičius.
Bankų asociacijos vadovas S. Kropas į nuolat pastaruoju metu viešumoje skambančius kaltinimus bankams „reketu“ atsakė: „Bankai elgiasi taip, kaip reikalauja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse galiojančios taisyklės, kaip reikalauja priežiūros institucijos. Natūralu, jog nuvertėjus įkeistam turtui, jie prašo įkeisti papildomo turto, kad paskola netaptų bloga.“
Pasak S. Kropo, bankai šiuo metu meta didžiules pajėgas tam, kad per jiems leidžiamą laikotarpį drauge su sunkumus patiriančiais skolininkais ieškotų išeičių – galimų atidėjimų ar turto realizavimo galimybių. Tačiau į bankų rankas dėl nebevykdomų skolininkų įsipareigojimų pereinančio turto, pasak S. Kropo, vis daugėja.