Anksčiau Finansų ministerija prognozavo, kad 2009 m. šalies BVP smuks iki 10,5 proc.
Šiemet bendroji pridėtinė vertė mažėjo gamybos ir paslaugas teikiančiose įmonėse. Visame šalies ūkyje sukurtos pridėtinės vertės mažėjimas artimas pramonėje sukurtos pridėtinės vertės pokyčiui. Pirmąjį šių metų ketvirtį pridėtinė vertė mažiausiai krito žemės ūkyje ir negamybines paslaugas teikiančiose įmonėse.
2009 m. pirmą ketvirtį vienam šalies gyventojui to meto kainomis teko 6263 lito BVP – 12,2 proc. mažiau nei 2008 m. atitinkamą ketvirtį (eliminavus kainų pokyčių įtaką).
Įvertinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 2009 m. pirmąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas, palyginti su 2008 m. pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo 10,9 procento, o palyginti su tų pačių metų ketvirtuoju ketvirčiu – 9,5 procento.
Ne taip blogai kaip tikėjosi
„Mums tai yra pakankamai geros naujienos, nes mūsų prognozė buvo apie 16 proc. kritimas. Mėnesiniai duomenys rodo labai blogas tendencijas, man net sunku pasakyti, kokie sektoriai ir kokios veiklos galėjo ištempti iš tokios duobės“, – DELFI sakė „DnB Nord“ ekonominių tyrimų vyresnioji analitikė J. Rojaka.
Pirmajam šių metų ketvirčiui buvo prognozuojamas didžiausias kritimas per visus šiuos metus, nes 2008 m. pirmąjį-antrąjį ketvirčiais, jos nuomone, šalis buvo pasiekusi vartojimo piką, todėl palyginamoji bazė buvo labai didelė.
Antrąjį šių metų ketvirtį „DnB Nord“ banko analitikai prognozuoja apie 12 proc. kritimą. Metinė prognozė – taip pat -12 proc.
„Panašu, kad kritimas liks virš 10 proc., jeigu jis nebus didesnis, tai iš tiesų būtų puiki žinia. Giliai mes nusėsime visus šiuos metus, vargu, ar mes išsikapstysime, šie metai mums bus itin skausmingi“, – sakė analitikė.
Jos teigimu, šiuo metu stipriausias pozicijas Lietuvoje užima žemės ūkis ir maisto produktų gamintojai, sunkiausia situacija – nekilnojamojo turto, statybinių medžiagų, baldų gamybos, transporto įmonėse.
„Maisto prekės yra kasdieninės, kurių žmonės neatsisako, jie galbūt keičia asortimentą, tačiau nėra taip, kad visiškai neperka, kaip, pavyzdžiui, automobilių ar nekilnojamojo turto“, – kalbėjo J. Rojaka.
Pirmuosius atsigavimo ženklus Lietuvos ekonomika turėtų pajusti tada, kai atsigaus didžiosios Europos Sąjungos šalys. R. Rojaka prognozuoja, kad tai galėtų būti lygiai po metų.
Patys verslo neišjudinsime
Pirmojo įverčio rezultatai išsamiai neatskleidžia atskirų ūkio sektorių padėties, tačiau jau dabar matyti, jog giliausioje duobėje atsidūrė apdirbamoji pramonė, mažmeninė prekyba, statyba ir nekilnojamojo turto verslas, tuo tarpu žemės ūkį ir negamybines paslaugas teikiančiose įmonėse nuosmukis buvo šiek tiek švelnesnis, teigia SEB banko analitikai.
Tiesa, pastebima, kad nuosmukis turėjo ir teigiamų padarinių. Tai – grynasis eksportas, kuris, importui smunkant sparčiau nei eksportui, turėjo net teigiamos įtakos BVP kūrimui.
„Vargu ar tai yra didelė paguoda, kadangi kitos BVP sudedamosios dalys - namų ūkių vartojimas ir vidaus investicijos - krito tiesiog katastrofišku tempu. Nelabai ekonomikai tegalėjo padėti valdžios vartojimas, kadangi jis atsidūrė griežtos fiskalinės politikos „replėse“”, – komentuodamas duomenis teigė Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas
Analitikas mano, kad pirmasis ir antrasis šių metų ketvirtis bus tamsiausias nakties metas, kurį įveikus taps truputį lengviau. Didžiausias atsigavimo viltis siejamos su grįžtančiu pasitikėjimu tarptautinėje finansų rinkoje. 2009 m. pabaigoje – pirmąjį 2010 m. pusmetį turėtų pradėti atsigauti itin svarbi Lietuvai Vakarų Europos rinka, tuo tarpu Rusijos, Ukrainos ir kitų NVS valstybių ekonominio renesanso nesitikime nei šiais, nei kitais metais.
„Vargu ar artimiausiais ketvirčiais atsiras specifinių, tik Lietuvai būdingų veiksnių, galinčių išjudinti šalies verslą. Ekonomikos gaivinimo planas kol kas realiai neveikia ir turi tik simbolinės įtakos ūkiniams procesams, tuo tarpu įsisenėjusios Lietuvos problemos – biurokratizuotas verslo reguliavimas, lankstumo stokojanti darbo rinka, nepalanki smulkių ir vidutinių įmonių veiklos aplinka – niekur neišnyko, nepaisant valdžios pažadų ir deklaracijų”, - teigia G.Nausėda.
Rezultatai – vieni prasčiausių Europoje
Ekonomikos kritimas yra didžiausias Europos Sąjungoje (ES), palyginus su 2,2 proc. susitraukimu paskutinį praėjusių metų ketvirtį, rašoma antradienį išplatintame Lietuvos statistikos departamento pranešime. Patikslintais duomenimis, pirmąjį praėjusių metų ketvirtį ekonomika paaugo 7 proc. Trijų „Bloomberg“ ekonomistų paskaičiuota mediana (vidurkis) buvo 8,8 proc. kritimas.
Pasibaigus skolinimosi bumui ir dėl pasaulinės ekonomikos krizės sumažėjus eksporto poreikiui Lietuva atsidūrė giliausioje recesijoje nuo 1993 m. Vyriausybė, kurios galimybės skolintis užsienyje dėl įšaldytų paskolų yra ribotos, sausį sumažino išlaidas ir atlyginimus. Dėl to kilo protestai ir riaušės. Balandį paskelbta, kad bus imtasi kitų griežtų ekonominių priemonių, tarp jų – dar vieno atlyginimų sumažinimo, kuris prilygtų apie 3 proc. BVP (bendrojo vidaus produkto), rašo bloomberg.com.