Statistikos departamento duomenimis, litras 2,5 proc. riebumo pieno, prieš penkerius metus kainavęs 1,62 Lt, šiandien atsieina apie 2,3 Lt. Dešimt kiaušinių lentynose taip pat pabrango – nuo 2,86 Lt iki 4,35 Lt.
Kilogramas kiaulienos su kaulu per penkerius metus pabrango maždaug 5 Lt – nuo 8,39 Lt iki 13,5 Lt, kilogramo sviesto kaina padidėjo apie 6 Lt – nuo 11,7 Lt iki 17,7 Lt.
Litras degtinės šiuo metu kainuoja maždaug 13 Lt daugiau nei prieš penkerius metus, tuo tarpu populiariausias 95 markės benzinas brango apie 0,8 Lt/l, elektra – 8 ct/kWh.
Tačiau per penkerius narystės ir svaiginančio ekonomikos augimo metus didėjo ne tik prekių ir paslaugų kainos, bet ir gyventojų pajamos. Vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 372 Lt iki 810 Lt, minimalus atlyginimas išaugo nuo 500 Lt iki 800 Lt, vidutinis mėnesio atlygis išaugo nuo 1149 Lt neatskaičius mokesčių arba 835 Lt „į rankas“ iki 2319 Lt neatskaičius mokesčių arba 1773 Lt po mokesčių.
Šiuo metu lietuviai yra pasiekę maždaug 60 proc. vidutinio ES išsivystymo lygio, narystės pradžioje gyvenimo kokybė Lietuvoje buvo prastesnė – apie 40 proc.
Statistikos departamento duomenimis, per penkerius buvimo ES metus Lietuvoje gyventojų skaičius sumenko nuo 3,425 mln. iki 3,346 mln.
2004 m. nedarbo lygis šalyje siekė 11,4 proc., o šį balandžio pabaigoje – 8,6 proc.
| Prekė | Kaina Lt 2004 m. vasaris | Kaina Lt 2009 m. vasaris |
| Ruginė duona, kg | 2,14 | 4,52 |
| Kiauliena su kaulu, kg | 8,39 | 13,5 |
| Sviestas, kg | 11,7 | 17,7 |
| 2,5 proc. pienas, l | 1,62 | 2,3 |
| Kiaušiniai, 10 vnt. | 2,86 | 4,35 |
| Aukščiausios rūšies miltų batonas, kg | 2,79 | 5,11 |
| Cukrus, kg | 3,24 | 3,21 |
| Bulvės, kg | 0,58 | 1,31 |
| Degtinė, l | 24 | 37,2 |
| 95 markės benzinas, l | 2,4 | 3,2 |
| Elektra, 1 kWh | 0,29 | 0,37 |
Šaltinis: Statistikos departamentas
ES vidurkį vysimės 15 m.
„Jeigu nebūtume įstoję į ES, greičiausiai būtume „balta varna“ tarp pokomunistinių valstybių (nes kitos būtų įstojusios – DELFI). Galbūt mes turėtume daugiau savų bankų, draudimo bendrovių, bet jos būtų senoviškos, silpnesnės, neturėtų tiek kapitalo ir turbūt įvairiausių aferų daugiau turėtume. Bendra nuspėjama išvada – mes būtume mažiau pertvarkę savo ekonomiką link prekybos su Vakarų partneriais, ji būtų buvusi sunkesnė, o su Rusija, Ukraina – lengvesnė. Gamintume labiau, ko reikia mūsų klientams Rytuose, o tai reiškia, kad specializuotumėmės mažiau technologiškai reikliose šakose. Žodžiu, nieko gero tikrai nebūtų“, – DELFI sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, profesorius Jonas Čičinskas.
Jo žodžiais, per penkerius narystės metus Lietuva savo galimybes išnaudojo maždaug 75 proc., o ES pragyvenimo lygio vidurkį vysis maždaug 15 metų.
Didžiausiu nepadarytu darbu jis įvardijo pernelyg menką ekonomikos modernizavimą, o vienais svarbiausių pasiekimų – į Vakarus perorientuotą prekybą, neblogą struktūrinių fondų panaudojimą.
„Labiausiai neišnaudojome galimybės struktūriškai pertvarkyti mūsų ekonomiką, nors pati prekyba persiorientavo į Vakarų rinkas. Praėjo penkeri metai nuo narystės, tačiau mes nelabai pasikeitėme savo gamybine specializacija“, – sakė jis.
Taip pat, anot jo, mūsų žemės ūkį reikėtų daryti konkurencingesnį, daugiau į jį investuoti. „Lietuvoje, kiek bepagaminsi, bus galima parduoti ir iš to gyventi“, – sakė profesorius.
J. Čičinsko teigimu, stambių investuotojų atėjimas į Lietuvą duotų postūmį mūsų ekonomikai. Jis viliasi, kad tai vieną dieną nutiks.
„Airiją iškėlė milžiniškos investicijos ne iš ES. Todėl negalima sakyti, kad šią šalį iškėlė ES struktūriniai fondai ar airių protingumas, tai padarė užsienio investicijos lygiai taip pat kaip Slovakijoje, kur investuotojai pastatė kelias dideles automobilių gamyklas, elektronikos prekių surinkimo gamyklą. Aš sakyčiau, kad Lietuva eina panašiu keliu kaip Airija, kenčia, laukia tų investicijų, dirba, bet nesulaukia. Bet sulauks, aš manau“, – teigė jis.
Pašnekovo teigimu, po įstojimo į ES Airija maždaug dvidešimt metų buvo valstiečių šalis, o staigus ekonomikos kilimas prasidėjo gerokai vėliau, kai pasikeitė šalies ekonominė politika ir JAV investuotojai atrado šią šalį.
„Negali taip būti, kad vienoje šalyje ir toliau telktųsi investicijos, pavyzdžiui, Slovakijoje ar Estijoje, o kitos liktų pamirštos. Jeigu ten gerai sekasi, tai gerų ir panašių vietų ieškojimas skleisis ir kitur. Manau, kad sulauksim investicijų“, – prognozavo J. Čičinskas.
Lietuva moka emigruoti
„Mūsų vyriausybių kaita, žmonių judėjimas neleido mums išmokti daugiau darbo, šalies administravimo kultūros. Mūsų geros praktikos pasisėmimas nėra pakankamas“, – apie penkerius narystės metus kalbėjo jis.
Taip pat esą vienas skaudžiausių šalies praradimų per penkerius metus – milžiniška gyventojų emigracija.
„Mes, lietuviai, mokame emigruoti. Ir prieš Pirmąjį pasaulinį karą, ir ypač po Antrojo pasaulinio karo, trečia banga plūstelėjo po Nepriklausomybės atkūrimo. Nieko nepadarysi, jeigu ekonomika silpna, žmonės ieško, kur geriau. Paskui emigracija labai sustiprėjo dėl didelio nedarbo, kuris buvo labai didelis ypač mažesniuose miestuose. Sunku pasakyti, ką būtų buvę galima padaryti stabdant didžiulį nedarbą“, – svarstė pašnekovas.
Šiuo metu ES priklauso 27 šalys.