Procedūra pradėta ir dėl Maltos, Lenkijos bei Rumunijos biudžetų deficitų. Vasario mėn. Komisija jau inicijavo perviršinio deficito procedūras Prancūzijai, Graikijai, Airijai, Latvijai ir Ispanijai.
Lietuvos fiskalinis deficitas pernai buvo gana artimas bazinei ribai, tačiau jo negalima laikyti išimtiniu ir laikinu.
Anot Lietuvos prezidento rinkimuose dalyvaujančios eurokomisarės Dalios Grybauskaitės, procedūra reiškia, kad Lietuvos reitingai kristų toliau, skolinimasis brangtų, nukentėtų šalies reputacija, o vėliau, jei Vyriausybė nesiimtų atitinkamų priemonių, būtų imtasi sankcijų, bet tai būtų ilgesnis procesas.
"Taigi, čia užuomina tiems, kurie vis mėgina aiškinti, kad Lietuva turi ir gali skolintis vis daugiau ir daugiau ir kištis į šią sergančią ekonomiką, kuri susirgo būtent dėl to, kad buvo įstumta į skolinę duobę. Skolomis grįstas burbulas buvo vystomas būtent neatsakingos finansų politikos praėjusių vyriausybių", - kalbėjo eurokomisarė.
Jos teigimu, yra tik kelios galimybės, ką dabar reikėtų daryti "tokioms prasiskolinusioms ekonomikoms".
"Pasiskolinusi iš Europos investicijų banko beveik 4 mlrd. litų, padėti verslui, taip pat spartesnis ES struktūrinių fondų įsisavinimas - galima net iki 5 mlrd. litų gauti iš ES šiemet. Taip pat verslo aplinkos gerinimas - biurokratinių įvairių barjerų suvaržymas, o svarbiausia - mokestinių lengvatų atsiradimas, arba vadinamųjų mokestinių atostogų smulkiam ir vidutiniam verslui, ką siūlo Vyriausybė trejų metų laikotarpiui", - kalbėjo D.Grybauskaitė.
Ji pabrėžė, kad visos šios priemonės efektą duos tik po 6-8 mėnesių, taigi, jos žodžiais, iki šių metų pabaigos Lietuvos ekonomikos nuosmukis tik gilės.
Europos Sąjungoje pagal Mastrichto sutartimi nustatytus kriterijus metinis šalies biudžeto deficitas negali viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola neturi viršyti 60 proc. BVP praėjusiųjų fiskalinių metų pabaigoje.
Prieš šalį narę, viršijusią 3 proc. ribą, gali būti pradėta perviršinio deficito procedūra, kuri buvo pradėta ne vienai ES narei. Tačiau, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje duomenimis, joje numatytas finansinės sankcijos dar nebuvo pritaikytos nė vienai valstybei.
„Procedūros pradėjimas valstybei, nesančiai eurozonoje, yra rimtas signalas, kad reikia tvarkytis su savo finansais", - DELFI sakė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje atstovas spaudai Jurgis Vilčinskas.
Lietuva savo konvergencijos programoje yra pažadėjusi, kad valdžios sektoriaus biudžeto deficitas neviršys 0,5 proc. Tačiau sankcijų už pažeistas konvergencijos nuostatas šalims narėms nenumatyta.
Valdžios sektoriaus biudžetą sudaro centrinės, regioninės ir vietinės valdžių, socialinės apsaugos fondų biudžetai.