Geografija ir demografija
Lenkijos plotas – 312,7 tūkst. kv. km, Lietuvos – 65,3 kv. km. Taigi Lenkija yra didesnė už Lietuvą beveik penkis kartus. Tačiau šalių gyventojų skaičiaus dydžiai skiriasi gerokai daugiau: Lenkijoje pernai gyveno 38,136 mln., Lietuvoje – 3,35 mln. gyventojų, vadinasi, kaimynai gyventojų skaičiumi mus lenkia daugiau nei 11 kartų, ankstesnis mums įprastas skaičius „10“ jau viršytas ir jis tik didėja.
Lenkijos sostinė Varšuva turi 1,708 mln. gyventojų, Lietuvos sostinė Vilnius – 546,7 tūkstančio. Ankstesnis mūsų manymas apie vieno milijono Varšuvą jau paseno. Lenkijoje yra dar keli miestai, didesni už Vilnių: Krokuva - 754,6 tūkst., Lodzė - 747,2, Vroclavas - 652,2 Poznanė - 557,3.
Lenkijoje 2008-aisiais, palyginti su 2007-aisiais, gyventojų 20 tūkst. padaugėjo, Lietuvoje, galima būtų liūdnai pridėti „kaip visada“, 16 tūkst. sumažėjo. Toks mūsų tautos skaičiaus nuolatinis nuopuolis galėtų būti paaiškinamas tokia statistika: Lenkijoje 1000-čiui gyventojų pernai teko 10,9 gimusiojo ir 10,0 mirusiojo. Lietuvoje – 10,5 gimusiojo ir 13,1 mirusiojo. Lietuvoje, nors gimusiųjų pernai šiek tiek padaugėjo (2006 m. buvo 9,2; 2007 m. – 9,6), mirusiųjų skaičius liko toks pat grėsmingas (2006 m. - 13,2; 2007 m. - 13,5) – trečdaliu didesnis nei Lenkijoje. Visa Lietuvos demografija neišsiveržia iš grėsmingos tautos nykimo zonos.
Prie mūsų neigiamos demografinės statistikos prisideda ir kūdikių mirtingumas Lietuvoje 1000-čiui gyvų gimusiųjų, šis rodiklis pernai siekė 5,9; o Lenkijoje – 5,6. Vidutinė Lenkijos vyrų gyvenimo trukmė yra 71,3; lietuvių vyrų – vos 66,3. Panašus skirtumas ir tarp moterų: Lenkijoje jų tikėtinas gyvenimas siekia 80,0 metų, Lietuvoje, deja, tik 77,5.
Galėtume pagalvoti, kad tokie geresni demografiniai rodikliai yra dėl geresnės sveikatos priežiūros lenkų žemėje. Gal ten yra daugiau gydytojų ir ligoninių? Nieko panašaus. Lenkijoje 10 tūkst. gyventojų tenka 20 gydytojų, 3 odontologai, 52 ligoninės lovos; Lietuvoje – 40 gydytojų, 7 odontologai, 81 ligoninių lova. Šis dvigubas pirmavimas būtų džiugus, jei nebūtų kartu ir liūdnas. Turėdama dvigubai daugiau medikų ir ligoninių Lietuva, palyginti su Lenkija, akivaizdžiai pralaimi kovą dėl žmogaus gyvybės, gyvenimo trukmės.
Tiesa, natūralios kaitos (gyventojų skaičiaus pakitimų, susijusių su gimimu ir mirimu) tendencija Lietuvoje teikia tam tikro pragiedrulio: 2006-aisiais šis rodiklis 1000-čiui gyventojų buvo –4; 2007-aisiais –3,9; o 2008-aisiais – jau tik –2,6. Tačiau Lenkijoje jis pastaraisiais metais buvo tik pliusinis: 2008-aisiais rodiklis +0,9. Kai kuriuos galėtų nudžiuginti santuokų skaičius: Lietuvoje 1000-čiui gyventojų jų užregistruota 7,2, Lenkijoje – „tik“ 6,8. Tačiau tuo pat metu Lietuvai tenka 3,1 (2007 m. – 3,4) ištuokos, tuo tarpu Lenkijoje – dvigubai mažiau, 1,7.
Dar vienas komponentas, lemiantis demografinę padėtį, yra emigracija ir imigracija. Pernai į Lenkiją imigravo 15,3 tūkst., emigravo 30,1 tūkst., saldo: –14,8 tūkst. žmonių. Kokia padėtis Lietuvoje? Į mūsų tėvynę atvyko 9,3 tūkst., išvyko 17,0 tūkst., saldo: –7,7 tūkst. Visi skaičiai maždaug du kartus mažesni nei Lenkijoje. Tačiau atsiminus, kad Lenkijoje gyvena 11 kartų daugiau gyventojų, lietuvių emigracija 27 kartus didesnė nei lenkų.
Ar kas nors iš mūsų valdžios susimąstė dėl tokių nelinksmų, o tiksliau tariant, grėsmingų Lietuvos ir Lenkijos demografijos palyginimo skaičių? Tenka viešai pripažinti, kad mūsų valdžia nesugeba tinkamai spręsti demografijos ir artimai susijusių sveikatos priežiūros, kitų socialinių klausimų. Kiekvienas šalies pilietis atkreipia dėmesį, kad daugiausia valdžios jėgų skiriama tarpusavio politiniams vaidams ieškant vidaus ir užsienio priešų arba pretekstų pyktis su kaimynais – ar vaikiškai užsispyrus dėl pavardžių rašymo, ar dėl kažkokios kortos. Beje, žadama įvesti Lietuvio korta visame pasaulyje turės būti „gera“, bet analogiška Lenko korta jų tautos atstovams jau apšaukta kaip „bloga“.
Taip besivaidydami, nenagrinėdami kaimynų patirties, bet svaidydami jiems kaltinimus, ar tik neprarasime pačios tautos - esame tarp trijų labiausiai mirštančių Europos tautų – ir emigruojant - čia jau užtikrintai pirmaujame visoje Europoje.
Kaip gyvename?
Bendrasis vidaus produktas – tenkantis vienam gyventojui, visos Europos Sąjungos (ES27) vidurkį laikant 100, Lenkijoje pernai siekė 55, Lietuvoje – 61 (beje, Liuksemburgo analogiškas rodiklis – 266, Estijos – 64, Latvijos – 55). Prekių ir paslaugų eksportas procentais BVP Lenkijoje sudarė 39,4, o Lietuvoje – net 59,8 proc.
Geresnė padėtis Lietuvoje ir mokslinių tyrimų bei plėtros srityje. Čia Lietuva, skaičiuojant procentais BVP, jiems skiria 0,82; Lenkija – 0,56 proc. (daugiausiai dėmesio moksliniams tyrimams skiria Švedija – 3,64; Estija – 1,14; Latvija – 0,63 proc.). Biudžeto deficitas Lenkijoje pernai buvo minus 3,9; Lietuvoje - minus 3,2 (didžiausia deficitas pernai užfiksuotas Jungtinėje Karalystėje: minus 5,5; Estijoje – minus 3, Latvijoje – minus 4).
Lenkijos valstybės skola procentais BVP pernai pasiekė 47,1; Lietuvos – 15,6 proc. (labiausiai prasiskolinusios Europos Sąjungoje yra Italija – net 105,8; Graikija – 97,6; Belgija – 89,6; Vengrija – 73, Estijos skola siekia 4,8; Latvijos – 19,5 proc. BVP).
Tačiau paprastam žmogui, matyt, yra svarbiau kitas rodiklis – jo uždarbis. Statistinis vidutinis darbo uždarbis 2008-aisiais Lenkijoje buvo 2943,88 zloto (skaičiuojant pagal dabartinį kursą 10 zlotų = 7,7 lito, tai būtų 2267 litai). Lietuvoje – 2174 litai – taigi beveik toks pat kaip Lenkijoje. Tačiau vidutinė lenkų pensija - 1418,65 zloto (1092 litai), o lietuvių – tik 769,66 lito.
Kodėl toks didelis Lietuvos ir Lenkijos pensijų skirtumas, kai atlyginimai beveik vienodi, niekas Lietuvoje dar net nemėgino aiškintis. Nors viena iš priežasčių yra išdėstyta tame pačiame lenkų statistikos rinkinyje: Socialinio draudimo fondui Lenkija iš biudžeto kasmet skiria milijardines dotacijas, pernai - 33 mlrd. zlotų, dar 15 milijardų skirta Ūkininkų socialiniam draudimui, šios abi draudimo institucijos Lenkijoje yra atskirtos. Kaip Lenkija „sukrapšto“ tokias sumas – štai kur įdomiausias klausimas.
Ką buvo galima nusipirkti už savo šalies vidutinį atlyginimą 2008-aisiais Lenkijoje ir Lietuvoje
Lenkijoje už vidutinį atlyginimą galima nusipirkti 126 kg jautienos su kaulu, Lietuva - 92 kg. Už vidutinį lenkišką atlyginimą išeina 153 kg kiaulienos su kaulu, tuo tarpu už lietuvišką - beveik 20 kg mažiau - 124 kg.
Vidutiniškai uždirbantys lenkai gali kur kas daugiau įpirkti ir virtos dešros - 181 kg, tuo tarpu, kai Lietuvoje už vidutinį atlyginimą išeina 110 kg šios dešros.
Tačiau statistika rodo, kad lietuviai už vidutinį atlyginimą gali nusipirkti daugiau 95 markės benzino - 587 litrus lyginant su lenkų 491 litru.
Sunkmetis Lenkijoje ir Lietuvoje
Suprantama, šie metai ir Lenkijai, ir Lietuvai. Tačiau Lenkija ir šiuo sunkmečiu laikosi gerokai tvirčiau nei Lietuva. Naujausiu Lenkijos statistikos žinybos pranešimu, šios šalies BVP 2009-ųjų pirmąjį ketvirtį nė kiek nesmuko, o padidėjo 0,8 procento. Pagrindiniu Lenkijos ekonomikos augimo varikliu lieka vidaus paklausa: 2009-ųjų I ketvirtį palyginti su tokiu pačiu 2008-ųjų laikotarpiu, vartojimas šalyje padidėjo 3,9 proc., iš jo individualus vartojimas – 3,3 proc., o viešasis vartojimas – net 6,1 proc. Pridėtinė vertė, sukurta šalies ūkyje, buvo 1,2 proc. didesnė nei pernai I ketvirtį. Pramonėje pridėtinė vertė sumažėjo 5,9 proc., bet statyboje padidėjo 3,4 proc. Paslaugų rinkoje pridėtinė vertė taip pat buvo didesnė nei pernai 3,1 proc.
Lietuvos statistikos departamento pranešimas, deja, liūdnesnis. Lietuvos 2009-ųjų I ketvirčio BVP, palyginti su 2008-ųjų pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo 13,6 procento. Labiausiai sumažėjo statybos (37,3 proc.), prekybos, transporto ir ryšių paslaugų (20,9 proc.) bei pramonės ir energetikos įmonių (13,5 proc.) pridėtinė vertė. Lėčiau pridėtinė vertė mažėjo finansinio tarpininkavimo, nekilnojamojo turto ir kito verslo paslaugų (7,5 proc.) bei žemės ūkio ir žuvininkystės įmonėse (1,3 proc.). Tačiau pridėtinės vertės augimas užfiksuotas viešojo valdymo ir gynybos, švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo bei kitoje komunalinėje, socialinėje ir paslaugų veikloje. Ten pridėtinė vertė išaugo 2,2 procento.
„Atgimime“ taip pat skaitykite:
„Jei latas nuvertėtų, ką veiktų litas“
Pastarosiomis savaitėmis užsienio žiniasklaidoje daug kalbama apie
galimą Latvijos lato devalvavimą. Latvijos pareigūnai tokią galimybę
neigia. Jei jis vis dėlto įvyktų, koks būtų jo poveikis Lietuvai,
aiškinosi Andrius Raskazovas.
„Kai apsisprendi – viskas įveikiama“
Buvęs svarbus banko tarnautojas, o dabar vertėjas ir savo gyvenimo
šeimininkas Aleksandras Federas nesigaili su šeima išsikėlęs gyventi į
kaimą. Stanislovo Kairio pokalbis.
„Mūsų upės – per seklios laivams“
Krovininės ir keleivinės laivybos vidaus laivų keliais plėtra – vienas
iš Europos Sąjungos prioritetų. Kada ir ar galėsime upėmis nusigauti
iki Varšuvos ar Juodosios jūros.
„Receptas nuo krizės: „ne” prekybos centrams“
Alternatyvų ekonomikos gelbėjimo planą kurianti Lietuvos ekologinio
kaimo aktyvistė Ingrida Žitkauskienė remiasi į bendruomenes.
„Ginti idėjų ar Briuselio melžti“
Daugelis kandidatų per Europos Parlamento rinkimų kampaniją pabrėžė už
EP kompetencijos ribų esančias sritis ir nesugebėjo paaiškinti, ką
būtent gali nuveikti europiniu lygiu.
„VRK išradimas sabotuoti rinkimus“
Rasa Gečaitė pasakoja, kaip „nenormaliems rinkėjams” buvo neleista
balsuoti.