Prastėjanti ekonominė padėtis ir mokesčių kėlimas šiais metais Lietuvoje padidins šešėlinės ekonomikos mastą. Tokias išvadas dar kovą padarė Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai, apklausę rinkos dalyvius.
Tyrimas parodė, kad, rinkos dalyvių prognozėmis, Lietuvos šešėlinės ekonomikos rinkos dalis šiemet padidės 5 proc. ir sudarys 22,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pernai šešėlinė ekonomika sudarė 18 proc. BVP.
Pasak ekspertų, didesnis šešėlis Lietuvos ekonomikos tyrime pastarąjį kartą prognozuotas tik 1998 metais. Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimo duomenimis, pernai šešėline veikla užsiėmė 27,5 proc. šalies įmonių, o šiemet jų dalis išaugs iki 40 proc.
Rinkos dalyviai prognozuoja, kad nacionalinio biudžeto pajamų surinkimas šiemet sudarys 87 proc., o „Sodros“ biudžeto – 84 proc. Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertų, įvertinus minėtus planuojamus biudžetus, tai reikštų, kad valstybė šiemet nesurinks planuotų pajamų.
Kas, anot tyrimo dalyvių, lėmė tokius pokyčius? Trečdalio jų nuomone, netinkami valdžios sprendimai, o 66 proc. respondentų buvo įsitikinę, kad rinkos aplinkybės.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentės Rūtos Vainienės nuomone, prastėjančią padėtį lėmė mokesčių didinimas. Dėl šios priežasties į šešėlį traukiasi individualiosios įmonės ir dirbantieji pagal patentą – esą dėl mokesčių reformos jie savo veiklos neregistruoja, tačiau iš rinkos nesitraukia.
„Jau dešimtmetį neturėjome tokių šešėlių indikatorių. Mokesčius moka tie, kurie veikia legaliai. Jiems tenkanti mokesčių našta labai išaugs, bet biudžeto surinkimo plano valdžiai vis tiek nepavyks įgyvendinti“, – teigė R. Vainienė.
Šešėlio pavyzdys
„Nuo sausio atsisakiau patento ir dirbu nelegaliai, – prisipažino vienas iš mūsų pašnekovų. – Remonto darbų ir taip niekam nereikia. Kodėl dar turėčiau mokėti valstybei už veiklą, iš kurios vos išgyvenu?“
Tačiau jeigu manote, kad į pogrindį traukiasi tik dirbantieji pagal patentą ir individualiųjų įmonių savininkai, klystate. Štai jums vienas realaus gyvenimo pavyzdys, kuris gerokai šokiruos.
Prisistatyti nenorėjęs jaunas vyras atvirai prakalbo apie šešėlinės ekonomikos vešėjimą įmonėje, kurioje jis dirba. Tiesa, nelegaliai. „Jau keletą mėnesių gyvename vos už porą šimtų litų per savaitę ir pažadais, kad rytoj bus sumokėta likusi suma, – sako pašnekovas. – Skolos mums auga, tačiau padėtis negerėja.“
Vienas sostinės autoserviso darbuotojas tikina, kad dalis čia dirbančių žmonių net nėra oficialiai įdarbinti, o tie, kuriems pasisekė, gauna atlyginimus vokeliuose. „Deja, kenčiame iki paskutinės minutės. Jau pats laikas informuoti VMI ir Darbo inspekciją. Tegul patikrina, pasižiūri, – teigia pasipiktinęs darbuotojas. – Štai kaip slepiami mokesčiai. Be to, galbūt šioje įmonėje yra ir daugiau pažeidimų, apie kuriuos mes nežinome.“
Telieka laukti
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Kęstutis Glaveckas sutiko, kad šešėlinė ekonomika Lietuvoje yra ir kad ji auga itin sparčiai. „Nėra tikslių duomenų, tačiau manoma, kad ji sudaro apie 30 proc. BVP, – sako K. Glaveckas. – Panaši padėtis Vengrijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje. Kiek geresnė padėtis Estijoje ir Slovakijoje. O štai lygiuotis reikėtų į Skandinavijos šalis, kur šešėlinės ekonomikos rodikliai – 10–12 proc. BVP.“
Paprašytas įvardyti, kiek pajamų valstybė neteks per šiuos metus, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas paminėjo tris milijardus litų. „Gali būti ir daugiau, – tvirtina pašnekovas. – Kai pasaulyje tokia didelė ekonomikos krizė, nieko keisto, kad verslininkai slepia mokesčius. Tačiau dėl to nukenčia visi: ir valstybė, kuri tampa nepajėgi vykdyti įsipareigojimų žmonėms, ir sąžiningi mokesčių mokėtojai, kurių pečius prislegia didesnė našta.“
Tiesa, mokesčius žadama normalizuoti ir tobulinti. Vis dėlto, K. Glavecko nuomone, nuo to mažai kas pasikeis. Mokesčiai nėra itin dideli. Be to, tai vienintelis būdas ištaisyti buvusios Vyriausybės klaidas. „Didžiausią įtaką daro ne pakitę mokesčiai, o smukusi ekonomika, – teigia pašnekovas. – Telieka laukti, kol susprogs likę finansiniai burbulai ir ims atsigauti ekonomika. Pamažu viskas ims eiti į gera. Tačiau kol mūsų šalyje neatsigaus eksportas, tol ir verslui nebus lengva. Ir taip yra ne tik pas mus – sunkumų turi visas pasaulis.“
Tikėjimas blėsta
Kada baigsis krizė, prognozuoti sunku. Tad ir šešėlinės ekonomikos nuosmukis įvyks dar negreitai.
Praėjusią savaitę paskelbti 27 ES šalyse atliktos apklausos rezultatai rodo, kad dėl krizės darbą prarado apie 3,5 proc. dirbančių europiečių. Kas ketvirtas teigė pažįstantis kolegą, netekusį darbo, o 36 proc. respondentų – ką nors iš šeimos ar draugų, kuriuos paveikė krizė. Labiausiai dėl to nukentėjo Latvija, Lietuva, Ispanija ir Airija, o mažiausiai žmonių prarado darbą Liuksemburge, Graikijoje ir Nyderlanduose.
Kaip teigiama Europos Komisijos pranešime, krizės poveikį užimtumui europiečiai vertina pesimistiškai. „Eurobarometro“ duomenimis, Lietuvos gyventojai nusiteikę dar niūriau.
Respondentai buvo paprašyti nuo 1 iki 5 balų įvertinti savo susirūpinimą dėl krizės ir jos poveikio darbo rinkai. Nerimą dėl galimo darbo praradimo lietuviai įvertino vidutiniškai 3,8 balo (ES gyventojai – 2,7 balo). Dar labiau žmonės nerimauja dėl to, kad darbą praras sutuoktinis ar partneris – 4,2 balo (ES – 2,9 balo) – arba vaikai – 4,1 balo (ES – 3,3 balo).
Vertindami nevienareikšmius analitikų svarstymus, ar ekonomikos smukimo pikas jau pasiektas, ar dar reikia tikėtis gilesnės duobės, žmonės taip pat neturėjo vieningos nuomonės. Lietuvių nuomonė šiuo klausimu taip pat niūresnė nei ES gyventojų. Kad didžiausias nuosmukis jau pasiektas, sutiko 18 proc. lietuvių (ES vidurkis – 28 proc.), bet net 74 proc. lietuvių įsitikinę, kad blogiausio dar reikia laukti (visoje ES taip galvoja 61 proc. respondentų).
Tiesa, kitose Baltijos šalyse nuotaika dar pesimistiškesnė: didesnės krizės tikisi 76 proc. Estijos ir 82 proc. Latvijos gyventojų.