"Vilniaus miestas atsisakys praktiškai visų savo nereikalingų įmonių ir jas pasiūlysime įsigyti rinkoje bet kokiam subjektui, ir tas paslaugas pirksime", - spaudos konferencijoje antradienį teigė Vilniaus meras Vilius Navickas.
Anot jo, ketinama išlaikyti tik "strateginių" įmonių kontrolę - pasilikti po pusę bendrovių "Vilniaus vandenys", Vilniaus šilumos tinklai, "Susisiekimo paslaugos", taip pat Kalvarijų turgus ir kai kurių kitų akcijų.
Pasak V.Navicko, norima išlaikyti jų kontrolę, pasiliekant pusę akcijų, tačiau tebesvarstoma, kaip pasielgti su kita puse. Dėl to ketinama tartis su konsultantais.
"Mes sutarę parduoti praktiškai viską, tik kai kur reikia išlaikyti kontrolę. Infrastruktūrinės įmonės - "Vilniaus vandenys", Šilumos tinklai, "Susisiekimo paslaugos" - galime parduoti iki 51 proc., kai kur 49 proc. Ieškotume investuotojo, kuris įsigytų 25 proc., kitas akcijas parduotume biržoje, kad jos taptų viešos", - sakė meras.
Anot V.Navicko, daugumą paslaugų, kurias šiuo metu teikia savivaldybės įmonės, galima skaidriau ir pigiau pirkti iš privačių bendrovių. Jo teigimu, pirmiausia ketinama privatizuoti administruojančias bendroves, pavyzdžiui, Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotį.
V.Navicko teigimu, svarstoma galimybė sujungti troleibusų ir autobusų parkus bei atsisakyti remonto bei vairuotojų ruošimo paslaugų.
"Sujungus juos, gal galima atsisakyti vairuotojų ruošimo, parduoti remonto paslaugą ir jas pirkti, tai būtų 30-40 proc. pigiau. Pas juos tiek vairuotojų, tiek mechanikų remontininkų. Parduoti ar 49, ar 40, ar 50 proc. - kad ateitų žmonės ir vystytų. Dabar negauname normalių paslaugų, ir tos įmonės skendi skolose", - tikino meras.
Anot jo, didžioji dalis lėšų, gautų pardavus savivaldybės turtą, bus skirta skoloms grąžinti ir paslaugoms pirkti. Svarstomos galimybės dešimčiai ar dvidešimčiai metų nuomotis mokyklas ar darželius, užuot, anot mero, "investavus į plytas".
V.Navicko teigimu, savivaldybė turi turto už keletą milijardų litų, tačiau jis esą valdomas neefektyviai. Meras tikino, kad ekonominis sunkmetis - geriausias laikas parduoti įmones, kadangi pinigų vertė šiuo metu yra didesnė nei prieš krizę.
Vilniaus savivaldybės duomenimis, 2010 metais savivaldybės biudžetas kartu su valstybės dotacija gali mažėti 15-25 proc.
Šiuo metu savivaldybės kreditorinis įsiskolinimas siekia 760 mln. litų, savivaldybės įmonėms - 160 mln. litų. Labiausiai savivaldybė savo įmonėms įsiskolino 2007-2008 metais, kai skolos išaugo apie 100 mln.
Turto vertintojas: kainų dugnas nepasiektas
„Šiandien pardavinėti - ne pats dėkingiausias momentas, nes pardavimo kainų tendencijos eina žemyn, mes dar dugno tikrai nepasiekėme. Manyčiau, šiuo metu pardavinėti nebūtų dėkinga, nebent mūsų finansinė padėtis dar labiau pablogės”, - sako korporacijos „Matininkai“ pardavimų vyriausiasis vadybininkas Tadas Rauluševičius.
Pasak jo, jei savivaldybės įmonė valdoma neefektyviai, reikia kelti klausimą, kodėl taip yra – ar didelės sąnaudos, ar „aparatas išpūstas“. „Jeigu jos dirba neefektyviai, kodėl direktoriai sėdi savo kėdėse?“, - klausia T. Rauluševičius.
„Bus pardavimas, jeigu bus žemos kainos. Bendrai dabar verslą pardavinėti nenaudinga – labai nedaug gausi pinigų. Jeigu įmonė nuostolinga, žinote, kokia bus akcijos vertė? Tiek, kiek įmonė turi materialaus turto. Tačiau ne stalų, o tikro turto“, - kalbėjo T. Rauluševičius.
Vis dėlto ar naudinga, ar nenaudinga savivaldybei parduoti turtą, T. Rauluševičius vienareikšmiškai atsakyti nedrįsta. Tačiau, pasak jo, akcijų pardavimas turi būti skaidrus - kad jų nenupirktų savivaldybės įmonių, politikų, valdybos narių, savivaldybės darbuotojų giminės. Pašnekovo teigimu, pardavimas turi būti viešas, o „ne iš po prekystalio“.
Geras laikas pirkti, bet ne parduoti
„Šiuo metu viskas pigu. Dabar pardavinėtojams ne pyragai. Reikėjo pardavinėti, kai turtas buvo brangus. Dabar geriausias laikas pirkti“, - aiškina nenorėjęs likti įvardintas nekilnojamojo turto vertintojas.
Jam šypsnį kelia pasakymai, kad „šiuo metu pinigų vertė didesnė nei prieš krizę“. „Čia pasidalijimas draugų būryje, kaip čia švelniau pasakyt“, - DELFI kalbėjo turto vertintojas.
Pasak jo, iš liberalų pozicijų sprendimas logiškas, tačiau pašnekovas stebėjosi, kad idėjai pritaria ir konservatoriai.