Vežėjai ciniškai apgaudinėja valstybę

Vežėjai, paslaugų teikėjai pasiekė apogėjų, kaip naudojantis galiojančia komandiruočių dienpinigių apmokestinimo tvarka, apvaginėti valstybę, ketvirtadienį Seime vykusioje Vyriausybės valandoje pareiškė finansų ministrė Dalia Grybauskaitė.

Ministrės buvo klausiama, ar nenumatoma taikyti išimčių vežėjams trečiadienį Ministrų kabineto priimtame nutarime, kuriame numatoma neapmokestinti komandiruočių dienpinigių, jeigu jų bendra suma per mėnesį neviršija 50 proc. darbuotojo darbo užmokesčio, o šią ribą viršijančią sumą apmokestinti kaip ir kitas su darbo santykiais susijusias pajamas.

"Tai nėra neapsižiūrėjimas - labai ilgai buvo ruoštasi ir daromi tyrimai. Tai yra ilgas procesas, pradėtas vasario mėnesį, atliekant tyrimą dėl atlyginimų mokėjimo "vokeliuose". Ir mūsų analitinis darbas atvedė būtent prie vežėjų, prie smulkių prekybos ir statybos paslaugų tiekimo. Ir konkrečiai vežėjai pasiekė apogėjų, kaip apvaginėti valstybę, "Sodrą", save ir savo darbuotojų ateitį", - akcentavo Finansų ministerijos vadovė.

Anot jos, vežėjų atlyginimas siekia - 200 litų, komandiruotpinigiai - 3 tūkst. litų, kurių dalis net nebūna išmokama pačiam darbuotojui.

"Taigi sukuriama antrinė grynųjų pinigų plovimo schema. Šitą skylę reikia uždaryti kuo greičiau ir šitą Vyriausybė padarė. Bet koks tokių procedūrų politikų gynimas reiškia gynimą arba skatinimą vengti mokesčių ir plauti pinigus", - sakė D. Grybauskaitė. Finansų ministerija prognozuoja, kad pakeitus komandiruotės dienpinigių apmokestinimo tvarką į biudžetą papildomai būtų surinkta 20-40 mln. litų.

Mokesčių administratorių pateikiami duomenys rodo, kad kai kuriose įmonėse dienpinigiai sudaro 90 proc. realių darbuotojo pajamų. Mokesčių administratorių atliktas analitinis darbas parodė, kad dienpinigiai tapo viena iš labiausiai paplitusių "šešėlinio" darbo užmokesčio formų, tam tikra nelegalių atlyginimų "vokeliuose" atmaina.

Finansų ministerijos įsitikinimu, dėl tokio manipuliavimo turinio neatitinkančiomis darbo užmokesčio formomis nukenčia ne tik valstybės, savivaldybių, "Sodros" ir sveikatos draudimo fondo biudžetai, - išvengdamos mokesčių, kuriuos moka kiti ūkio subjektai, įmonės savo šešėline veikla iškraipo konkurencijos sąlygas ir stumia į blogesnę padėtį sąžiningus verslininkus.

Kita vertus, pažeidžiami ir "šešėlinių" atlyginimų gavėjų interesai, nes pensijos, ligos, motinystės pašalpos skaičiuojamos tik nuo apmokestinamojo darbo užmokesčio. Neapmokestinamosios darbo užmokesčio formos taip pat mažina gyventojų galimybes pasinaudoti lizingo ar bankų teikiamomis kreditavimo paslaugomis, kadangi kreditoriai, vertindami paslaugos vartotojo mokumą, atsižvelgia tik į oficialias apmokestinamas pajamas.