R.Lazutka atsigavus ekonomikai minimalų atlyginimą siūlytų didinti ne visiems

Mintis naikinant nedarbą jaunimui taikyti mažesnį minimalų atlyginimą sukėlė profsąjungų pasipiktinimą ir paskatino jas dar sykį priminti, kad ir dabartinis minimalus atlygis negarantuoja pragyvenimo. Su tuo sutinka profesorius Romas Lazutka, siūlantis atsigavus ekonomikai minimalų atlyginimą daliai dirbančiųjų didinti, o kitiems palikti dabar numatytą.

Šiuo metu minimalus atlyginimas Lietuvoje yra 800 Lt neatskaičius mokesčių arba maždaug 670 Lt „į rankas“.

„Vienareikšmiškai aišku, nėra nė kalbos, kad iš minimalaus atlyginimo neįmanoma pragyventi. Mes jau seniai siūlome, kad reikėtų didinti minimalų atlyginimą, nes iš tokio atlyginimo, koks yra, niekas negali pragyventi. Dar prieš krizę siūlėme jį didinti iki 1000 Lt prieš mokesčius arba maždaug 800 Lt po mokesčių“, – DELFI sakė Lietuvos maistininkų profsąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė.

Ji prisimena, kad tuo metu Trišalėje taryboje darbdaviai ir profsąjungos sutarė dėl minimalaus atlyginimo pakėlimo, tačiau tam prieštaravo Vyriausybė atstovai. Tąkart Finansų ministerijos atstovai sprendimą motyvavo tuo, kad biudžete nepakaktų lėšų, nes padidėjus minimaliam atlyginimui, tektų daugiau mokėti ir jį gaunantiems biudžetininkams.

Anot pašnekovės, Lietuvoje nemažai išmokų, kaip ir minimalus atlyginimas, „nesisieja su realiu gyvenimu“.

„Minimalios algos funkcija yra sumokėti už nekvalifikuotą darbą – atėjai, paėmei kastuvą ir dirbi. Jeigu žmogaus atsakomybės ribos didėja, turi didėti ir atlyginimas. Mes nebe vienerius metus kalbame, kad turi būti atskiroms pareigoms numatyti koeficientai. Turi būti atskira darbo užmokesčio sistema, tačiau daugumoje įmonių jos nėra. Pavyzdžiui, Lietuvoje yra įmonių, kurių visi darbuotojai gauna tik minimalų atlyginimą. Vadinasi, arba yra „vokeliai“, arba vyksta visiškas žmogaus išnaudojimas, nes jis už tiek gyventi negali“, – dėstė G. Gruzdienė.

Ji sakė nežinanti, kaip įvertinti, kuri dalis oficialiai uždirbančių minimalų atlyginimą savo biudžetą papildo „vokeliais“.

Didinti daliai paliekant tokį patį minimalų atlygį

Ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka DELFI sakė, kad Lietuvoje minimalaus ir vidutinio atlyginimo santykis yra mažesnis nei kitose šalyse, taip pat pas mus palyginti daug žmonių gauna menkiausią galimą darbo užmokestį.

„Gaunančių minimalų atlyginimą skaičius Lietuvoje yra labai didelis lyginant su kitomis šalimis. Kitose šalyse tokie darbuotojai sudaro 1-2 proc., nes tokiu užmokesčiu apmokamas pats prasčiausias darbas. (...) Daugelyje šalių minimalus atlyginimas sudaro maždaug pusę vidutinio atlyginimo, pas mus jis yra mažesnis netgi atsižvelgiant į tai, kad vidutiniai atlyginimai pas mus yra mažesni“, – kalbėjo jis.

Profesorius mano, kad jeigu minimalus atlyginimas Lietuvoje būtų kiek didesnis, galima būtų jį diferencijuoti ir mažiau mokėti silpnesnėms visuomenės grupėms.

„Tikrai minimalus atlyginimas galėtų būti diferencijuotas. Tokia yra ir kitų šalių patirtis. Silpnesnėms dirbančiųjų grupėms sumažinus minimalų atlyginimą jie galėtų lengviau gauti darbą. Jeigu minimalus atlyginimas būtų padoresnis, tada galima būtų kalbėti apie diferenciaciją. Matyt, dabar reikėtų kalbėti apie tai, kad kažkiek atsigavus ekonomikai reikėtų kilstelėti minimalią algą kai kurioms visuomenės grupėms paliekant dabartinį minimalų atlyginimą“, – sakė R. Lazutka.

Kai kuriems ir toks minimalus atlyginimas per didelis

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas mano, kad diskusija apie minimalų atlyginimą problemos nesprendžiant platesniame kontekste yra beprasmė.

„Jeigu kalbėsime iš moralinės pusės, aš visiškai sutinku, kad už minimalų atlyginimą neįmanoma pragyventi, nes labai daug pinigų išleidžiame būtiniausioms reikmėms – šildymui, šiukšlėms, vandeniui. Tai yra tos paslaugos, kurios yra labai monopolizuotos ir labai brangios. Jeigu mes jas galėtume atpiginti, tokiu atveju, manau, minimalaus atlyginimo užtektų. Taip pat jei palyginsime maisto kainas, tai tie produktai, kurie nėra apdirbami rankų darbu, Lietuvoje yra brangesni, ko gero, nei netgi kokiame Liuksemburge ar Briuselyje“, – DELFI sakė jis.

D. Arlauskas pasisako už skirtingą minimalų atlyginimą atskiroms visuomenės grupėms.

„Jeigu kalbėtume apie sargus, valytojus, manau, kad minimalus atlyginimas yra pernelyg didelis. Jeigu mes kabėsime apie kitus darbuotojus, tai jie ir taip gauna daugiau. Pavyzdžiui, ką gali tik ką profesinę arba vidutinę mokyklą baigęs žmogus? Reikėtų paskaičiuoti, kiek apskritai kainuoja darbo vieta. Su visais mokesčiais ir darbo vietos įrengimu minimalų atlyginimą gaunantis darbuotojas kainuoja per 3 tūkst. Lt. Ar jis tiek uždirba pinigų? Žinoma, kad ne. Normaliai darbuotojas turėtų bent kokius 20 tūkst. įmonei sugeneruoti. Jeigu taip nėra, tai neįmanoma jam mokėti tokių pinigų“, – kalbėjo D. Arlauskas.

Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. skurdo rizikos riba vienam gyvenančiam asmeniui buvo 720 Lt, o keturių asmenų šeimai, kurioje auga du vaikai – 1512 Lt. Taigi minimalų atlyginimą gaunantis asmuo rizikuoja skursti.

2008 m. pabaigoje maždaug 7,5 proc. dirbančiųjų visą darbo dieną gavo minimalų arba mažesnį atlyginimą.

22 proc. iš visų gaunančių minimalų atlyginimą dirbo viešbučiuose, restoranuose, 17 proc. buvo paslaugų sektoriaus tarnautojai (pavyzdžiui, grožio salonų, kirpyklų, batų taisyklų darbuotojai), 8,5 proc. dirbo prekyboje. Likusią dalį gaunančių minimalų atlyginimą sudarė dirbantys žemės ūkyje, medžioklėje ir pan.