Galiojantis kodeksas numato, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai jį įspėjęs. Kai nėra žmogaus kaltės, jį atleisti iš darbo leidžiama, jei negalima perkelti į kitas pareigas. Svarbiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tos, kurios susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių.
Vyriausybė siūlė papildyti kodeksą taip, kad darbdavys gautų teisę nutraukti darbo sutartį dėl kitų priežasčių, sumokėdamas atleidžiamajam dvigubą išeitinę išmoką.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas, atsižvelgdamas į socialinių partnerių pageidavimą, šią nuostatą iš projekto buvo išbraukęs. Tačiau liberalas Erikas Tamašauskas ir Tautos prisikėlimo partijos atstovas Dainius Budrys pasiūlė ją grąžinti. Tokiu būdu darbo santykiai esą taptų lankstesni, būtų skatinamas naujų darbo vietų kūrimas, užtikrinamas darbuotojų saugumas ir jų teisės. Anot D. Budrio, darbdaviui būtų lengviau atleisti, jei matytų, kad yra reikalas ir darbuotojas kenkia įmonei. Jis galėtų pasverti, kas naudingiau – mokėti dvigubą išeitinę ar pasilikti darbuotoją.
Kolegų argumentams pritarė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys Kęstutis Masiulis. Pasaulyje esą plinta lankstesnės darbo organizavimo formos, todėl reikėtų leisti lanksčiau priimti ir atleisti žmones. Jo žodžiais, tai paskatintų darbo vietų kūrimąsi, o žmones – labiau branginti darbo vietą.
„Neįteisinkime bezpredelo savo darbo teisėje, – pasipiktino A. Sysas. – Esame Europos Sąjungos valstybė, ne Amerika, kur noriu – priimu, noriu – tą pačią minutę atleidžiu. Nepaliekama darbuotojui galimybė gintis. Kai pateikia tokį pasiūlymą, šiurpas eina.“ Jis priminė liberalesniam reguliavimui nepritarė nei Trišalei tarybai priklausantys darbdavių, nei profsąjungų atstovai. Socdemas kvietė gerbti Trišalės tarybos nuomonę ir neskatinti socialinės įtampos. „Nebūkime veidmainiai“, – ragino jis.
Savo ruožtu Darbo partijos narys Kęstutis Daukšys apsimetimu pavadino būtent Seimo bandymus pagerinti darbuotojų padėtį. „Nei verslui, nei darbuotojams nebus geriau“, – aiškino parlamentaras.
Neseniai DELFI kalbintas darbo teisės ekspertas Tomas Davulis teigė, kad tokia nuostata sudarytų sąlygas darbdaviams atsikratyti žmonių dėl bet kokios priežasties. Jų nebūtų galima atleisti tik dėl lyties, rasės, tautybės, seksualinės orientacijos ir panašių pagrindų. Savo ruožtu Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė pažymėjo, kad darbdaviai šia teise nesinaudotų ypač plačiai, nes jiems reikėtų mokėti dvigubą išeitinę išmoką. Atleidimas darbdavio valia esą būtų taikomas pačioms aukščiausioms darbuotojų grandims, kai, pavyzdžiui, akcininkai keičia įmonės politiką.
Siūlymui grąžinti į projektą Vyriausybės teiktą nuostatą palaikė tik 40 politikų. Prieš tai balsavo 32, susilaikė 28 Seimo nariai. Kadangi jų buvo daugiau nei pritarusiųjų, pasiūlymui nepritarta.
Visam Darbo kodekso pataisų projektui pritarė 58 Seimo nariai, prieš jį balsavo 18, susilaikė 31 parlamentaras. Be kita ko, darbuotojui leista nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų (šiuo metu terminas yra dvi savaitės, neišskiriant darbo ir poilsio dienų). Tačiau parlamentarai nepritarė socdemų Edvardo Žakario ir Edmundo Jonylos siūlymui leisti terminuotas darbo sutartis sudaryti mažiausiai 6 mėnesiams. Anot E. Žakario, priešingu atveju darbdavys galėtų nuolat sudaryti trumpalaikes sutartis ir jas tęsti, kaskart keisti sutarties sąlygas ir nuolat kelti įtampą žmogui. Dėl to jis esą net neturėtų teisės į kasmetines apmokamas atostogas.