Mokesčių našta Lietuvoje didesnė nei daugelyje ES ir kitų užsienio valstybių, tad šios prievolės nepavyks išvengti kone kiekvienam, kuris uždarbiavo svetur. Juolab kad tarifas, kuriuo apmokestinamos užsienyje gautos pajamos, praėjusiais metais pakilo nuo 20 iki 33 proc.
Neskatina grįžti į Lietuvą
Jauna vilniečių šeima visus 2003 metus legaliai dirbo Airijoje. Pedagogė Gabija darbuojasi parduotuvėje, o muzikinį išsilavinimą turintis Povilas - degalinėje Dubline. Jie prasitęsė savo darbo sutartis ir planuoja ten pasilikti dar ir visus šiuos metus, o gal dar ilgiau.
“Čia dirbdamas degalinėje uždirbu beveik 1,5 tūkst. eurų per mėnesį, o Lietuvoje viename muzikos kolektyve gaudavau vos 700 litų. Tad kol kas nematau prasmės grįžti”, - aiškina vaikinas. Pedagoginį universitetą baigusi jo žmona Airijoje uždirba šiek tiek mažiau nei vyras, tačiau ir apie tokią algą Lietuvoje ji galėtų tik svajoti.
Juolab kad ir mokesčių našta šioje ES šalyje gerokai mažesnė. Povilo teigimu, iki 28 tūkst. eurų uždirbantys žmonės čia moka 20 proc. pajamų mokestį. “Tarp jų esame ir mes. Taigi kas mėnesį aš sumoku apie 294 eurus mokesčių, panašiai ir žmona”, - skaičiuoja vyriškis.
Lietuvoje jiems reikėtų sumokėti dar 13 proc. pajamų mokestį. Taigi apie 191 eurą, arba 658 litus per mėnesį kiekvienam. Atmetus neapmokestinamą minimumą - 290 litų - liktų 368 litai. Per metus abiem susidarytų nemaža suma. O jei dar pridėtume delspinigius? Beje, ši šeima nieko nežino apie tai, kad iki gegužės pirmosios turi vykdyti prievolę deklaruoti užsienyje gautas pajamas ir sumokėti mokesčius.
Jaunos šeimos biudžetui tai būtų nemenkas smūgis. Išvykdami dirbti į užsienį žmonės galvojo ten užsidirbti butui, automobiliui ir grįžti į Lietuvą. Tačiau dabar jie abejoja, ar verta tai daryti.
Teks vykdyti prievolę
Nors tikslios statistikos nėra, manoma, kad šiuo metu užsienio šalyse uždarbiauja per 200 tūkst. lietuvių. Visi jie, nepriklausomai nuo to, ar ten dirba legaliai, ar ne, turės atverti pinigines ir valstybei atiduoti dalį uždirbtų pinigų. To nepadarius gresia baudos ir delspinigiai.
“Užsienio valstybėje gautos su darbo santykiais susijusios pajamos apmokestinamos 33 proc. mokesčio tarifu. Šios nuostatos pradėtos taikyti nuo praėjusių metų, įsigaliojus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymui. Iki tol užsienyje uždirbtoms pajamoms buvo taikomas mažesnis, 20 proc. tarifas”, - aiškina Valstybinės mokesčių inspekcijos Tiesioginių mokesčių skyriaus viršininkė Alina Gaudutytė.
Tiems, kurie svetur uždarbiavo pernai, iki gegužės pirmosios reikia pateikti mokesčių inspekcijai deklaracijas. Jei žmogus dirbo užsienio valstybėje, su kuria pasirašyta dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, ir iš jo pajamų ten buvo išskaičiuotas mokestis, pateikus tai patvirtinantį dokumentą ta mokesčio dalis bus atskaityta nuo Lietuvoje mokėtinos pajamų mokesčio sumos.
Tačiau jei kitoje šalyje dirbantis žmogus yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, jam, kaip ir kiekvienam Lietuvos piliečiui, bus taikomas neapmokestinamas metinis minimumas - 290 litų per mėnesį arba 3 tūkst. 480 litų per metus, kiti atskaitymai, pavyzdžiui, už vaikus ir pan., komentuoja VMI Tiesioginių mokesčių skyriaus viršininkės pavaduotoja Nora Vitkūnienė.
“Kiek man teko praktiškai susidurti, beveik kiekvienas svetur uždarbiavęs žmogus turi daugiau ar mažiau primokėti, nes užsienyje jei ir mokėjo mokesčius, jie, įvertinus įvairiausius leidžiamus atskaitymus, buvo mažesni nei 33 proc. tarifas, taikomas Lietuvoje”, - tikina pareigūnė. Ji pripažįsta, kad anksčiau, kol galiojo 20 proc. tarifas, skirtumas, kurį tekdavo padengti žmogui, susidarydavo kur kas rečiau.
Gautą informaciją tikrina
Mokesčių inspekcija gauna informaciją iš 33 šalių (tarp jų yra ir beveik visos ES šalys), su kuriomis pasirašytos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys, apie Lietuvos piliečius, kurie jose dirbo, tad nuslėpti pajamas uždarbiavusiems legaliai nepavyks.
Pasak N.Vitkūnienės, visa gaunama informacija tikrinama. Pasitaiko, kad ji būna netiksli. Tokiais atvejais žmogus kviečiamas į inspekciją ir aiškinamasi. Kai kada teikiami tai šaliai, kurioje jis dirbo, papildomi paklausimai.
Pareigūnė įsitikinusi, kad informacijos apie tai, kad visi užsienyje dirbantys lietuviai grįžę turi vykdyti prievolę deklaruoti savo užsienyje gautas pajamas ir sumokėti mokesčius, bent jau šiais metais tikrai netrūksta. Aišku, jei žmogus nesidomi, gali ir nežinoti to. Tačiau nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.
Apskričių mokesčių inspekcijos, gavusios informaciją apie užsienyje uždarbiavusius lietuvius ir nesulaukusios jų deklaracijų, juos ragins tai padaryti kuo skubiau. Deklaracijas reikia pateikti iki gegužės 3 dienos. Skirtumą sumokėti taip pat reikėtų iki tos dienos. Nepateikę deklaracijų ar delsiantys tai daryti gali užsitraukti baudą iki 500 litų. O dar ir delspinigius teks mokėti.
Mokesčių Lietuvoje galima išvengti tik tais atvejais, kai žmogus lieka gyventi užsienio šalyje, išvyksta ten su šeima. Prieš tai žmogus turi pateikti visam laikui išvykstančiojo deklaraciją. Tai padarius asmuo laikomas galutinai atsiskaičiusiu su valstybe ir ji nebepretenduoja į jo uždarbio, gaunamo svečioje šalyje, dalį, aiškina N.Vitkūnienė.
Įsigaliojęs gerokai didesnis pajamų mokesčio tarifas gali tapti priežastimi, kuri nulems žmogaus apsisprendimą, ar grįžti į tėvynę ir čia išleisti svetur uždirbtus pinigus, ar likti užsienyje ir savo ateitį sieti su kita valstybe. Tuo tarpu finansų ekspertai sako, kad užsienyje uždirbtos pajamos daro įtaką ūkio plėtrai. Juk ne vienas tik padirbėjęs užsienyje įstengia Lietuvoje įsigyti butą, gerą automobilį, kitų brangesnių daiktų ir turto.