Maisto pramonės produkcijos (gyvų gyvūnų bei gyvūninės kilmės produktų) pernai išvežta 43,4 proc. daugiau - už 1,102 mlrd. litų. Vien pieno ir jo produktų, kiaušinių bei natūralaus medaus eksportas padidėjo 44,3 proc. iki 781,5 mln. litų.
Chemijos pramonės produkcijos eksportas pernai ūgtelėjo 31,9 proc. iki 1,856 mlrd. litų.
Metalų bei jų dirbinių eksportas išaugo 67 proc. iki 1,117 mlrd. litų - iš dalies tai lėmė ir Rusijos investicijos į šį sektorių.
Mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrenginių, televizorių bei kitos elektronikos eksportas padidėjo 39 proc. iki 3,261 mlrd. litų.
Savo ruožtu tradicinėmis vadinamos pramonės šakos - tekstilė ir medienos perdirbimas augo lėčiau. Tekstilės medžiagų ir dirbinių eksportas padidėjo 1,1 proc. iki 3,003 mlrd. litų, o medienos ir jos dirbinių - 6,9 proc. iki 1,277 mlrd. litų.
Baldų, patalynės reikmenų, čiužinių, šviestuvų ir panašių dirbinių eksportas ūgtelėjo 21,9 proc. iki 1,554 mlrd. litų.
Tarpinio vartojimo prekių eksportas pernai išaugo 28,6 proc. iki 13,682 mlrd. litų, importas - 21,5 proc. iki 19,983 mlrd. litų.
Vartojimo prekių pernai eksportuota už 6,894 mlrd. litų (20,7 proc. daugiau), o importuota - už 6,066 mlrd. litų (20,5 proc. daugiau).
Sėkmingai veikiant "Mažeikių naftai", benzino eksportas pernai padidėjo 63,6 proc. iki 2,233 mlrd. litų, o importas tesiekė 5,5 mln. litų.
Investicinių prekių importas padidėjo 3,4 proc. iki 6,097 mlrd. litų, o eksportas sumažėjo 21,3 proc. iki 2,082 mlrd. litų.
Lengvųjų automobilių importas pernai padidėjo 3 proc. iki 1,695 mlrd. litų, o eksportas sumažėjo 7 proc. iki 818,7 mln. litų.
Pagrindinis eksporto augimo variklis buvo 1,5 karto iki 6,514 mlrd. litų padidėjęs mineralinių produktų, daugiausia kuro, eksportas.
Pagrindinė Lietuvos užsienio prekybos partnerė yra iki 25 narių išsiplėtusi Europos Sąjunga, kuriai teko 66,4 proc. viso eksporto bei 63 proc. viso importo. NVS šalims teko 16,2 proc. eksporto ir 26,9 proc. importo.