Premjeras sakė manantis, kad Seime nutarimą dėl mokesčių reformos palaikys valdančios koalicijos partijų frakcijos, nes atitinkamą susitarimą bus pasirašę partijų vadovai.
Jis gynė Politinės tarybos numatytą iki 2007 metų pabaigos galiosiantį "solidarumo" mokestį, kuris bus tokio pat dydžio ir taip pat administruojamas, kaip nuo šių metų liepos 1 dienos panaikinamas Europos Sąjungos direktyvoms prieštaravęs vadinamasis kelių mokestis.
Anot premjero, nors "solidarumo" mokesčiui verslininkai prieštarauja, jis yra būtinas eurui įvesti, be to, neprieštarauja Europos Sąjungos direktyvoms. "Aš manau, kad du papildomi metai nepadarys didelės įtakos, tuo labiau, kad tai nedidelis mokestis, jis yra įprastas mūsų verslui, o kadangi verslas tampa labai pelningas, tai mokestis sudaro tik labai nedidelį procentą nuo viso pelno", - kalbėjo A. Brazauskas.
Anot A. Brazausko, panašių mokesčių buvo kitose valstybėse - būna tam tikrų laikotarpių, kai valstybei labai svarbu išspręsti vieną ar kitą klausimą tokiu būdu. Premjeras yra svarstęs, kad, Lietuvoje sparčiai mažinti gyventojų pajamų mokestį yra būtina norint pasiųsti aiškų signalą užsienio investuotojams apie verslo sąlygų gerinimą.
"Tikiuosi verslininkų palaikymo. Jeigu jie manys, kad Lietuva gali būti užkampis Europos, tai būsim užkampiu", - kalbėjo A. Brazauskas.
Finansų ministerijos duomenimis, 2004 metais surinkta 437,16 mln. litų kelių mokesčio.
Premjeras neigė, kad vidiniai nesutarimai dėl mokesčių socialdemokratų partijai gresia skilimu ir tvirtino, jog labai gerai, kad partijoje išsakomos įvairios nuomonės, vyksta diskusijos.
Jis tvirtino, kad alternatyvų frakcijos sprendimą palaikė tik mažesnioji jos dalis. "Partija daug išbandymų jau atlaikė, manau, atlaikys ir šitą išbandymą. Nemanau, kad reikia per anksti daryti išvadas", - kalbėjo A. Brazauskas.
Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Juozas Olekas sakė, kad frakcija savo pasiūlymais norėjusi paremti skurdžiau gyvenančius gyventojus.
Prezidiumo sprendimą jis aiškina būtinybe eiti į kompromisą su koalicijos partnere Darbo partija. "Todėl reikia nusileisti, nors šiek tiek skausmingai, kad galima būtų tęsti veiklą ir toliau tarnauti žmonėms", - kalbėjo jis.
Penktadienį valdančiosios koalicijos Politinė taryba apsisprendė dėl mokesčių reformos gairių: gyventojų pajamų mokestis nuo 2006 metų liepos 1 dienos būtų sumažintas iki 27 proc., o nuo 2008 metų pradžios - iki 24 procentų, įvedamas "solidarumo" mokestis, o komercijai naudojamas gyventojų nekilnojamasis turtas apmokestintas metiniu 1 proc. vertės mokesčiu.
Socialdemokratų Seimo frakcija trečiadienį siūlė apmokestinti visą gyventojų turtą, įvesti diferencijuotus pajamų mokesčius bei didinti neapmokestinamų pajamų dydį.
Iki ateinantį penktadienį numatomo rengti koalicijos Politinės tarybos posėdžio mokesčių reformos gaires turėtų patvirtinti visos keturios koalicijos partnerės. Trečiadienį jas su išlygomis patvirtino Darbo partija. Pritarimo su išlygomis laukiama ir iš socialliberalų bei Valstiečių ir Naujosios demokratijos sąjungos.
Šiuo metu gyventojų pajamų mokesčio tarifas siekia 33 proc., taikomas 290 litų pagrindinis neapmokestinamų pajamų dydis, o gyventojų nekilnojamasis turtas nėra apmokestinamas.
