"Kiekvienas užsienio investuotojas puikiausiai supranta, kad nėra nieko pastovesnio už laikinumą. Toks sprendimas yra tikrai prastas", - komentavo "Nord/LB Lietuva" vyriausias analitikas Rimantas Rudzkis.
Jis sakė suprantąs, kad tikrai negalima mažinant pajamų mokestį neieškoti būdų užtikrinti, kad biudžetas ir iš jo išlaikomų sričių finansavimas nesumažėtų, bet mano, kad buvo galima rasti geresnių kompensuojančių priemonių.
"Jei padidėja pelno mokestis, užsieniui ir užsienio investuotojams toks sprendimas keistai atrodo. Juolab, kad daugelis šalių šiuo metu siekia mažinti pelno mokestį", - sakė Lietuvos banko Pinigų politikos departamento direktorius Raimondas Kuodis.
R. Rudzkis taip pat sutinka su nuostata, kad užsienio investuotojus toks sprendimas atbaidytų.
"Jei vadovaujamės tikslais, kuriuos suformulavo prezidentas - protas nuteka, gyventojai nuteka, mažėja tiesioginės užsienio investicijos, lėtėja ūkio augimas - tai dabartinė reforma šių tikslų - sustabdyti šiuos procesus - neatitinka", - sakė R. Rudzkis.
Jo teigimu, labiausiai papildomas 4 proc. mokestis nuo pelno paveiks moderniausias ir inovatyvias įmones ir būtent jos yra iš karto atbaidomos nuo investavimo į Lietuvą ar veiklos Lietuvoje.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Ugnius Trumpa sakė, kad Lietuva praranda vienintelį "marketinginį" pranašumą užsienio investuotojų akyse, tai yra mažą pelno mokesčio tarifą.
Jo manymu, jei Vyriausybė išdrįstų drastiškiau iš karto mažinti gyventojų pajamų mokestį, nereikėtų solidarumo mokesčio, nes biudžetas gerokai pasipildytų dėl šio sumažinimo iš šešėlinės ekonomikos į "šviesą" išėjusiomis lėšomis.
U. Trumpos teigimu, Rusioje, kuri smarkiai ir staigiai sumažino šį mokestį, jo surinkimas jau kitais metais padidėjo 75 procentais. "Atsimenate, kai Lietuvoje buvo radikaliai, iki 15 proc., sumažintas pelno mokestis, jo surinkimas į biudžetą padidėjo 4 kartus", - sakė U. Trumpa.
Visi kalbinti ekspertai labai pabrėžė didžiulius šešėlinės ekonomikos mastus, kurie dėl tokios reformos, kokia siūloma dabar, gali dar padidėti. R. Rudzkis mano, kad reforma turėtų būti daugiau apimanti ir įtraukianti šešėlinės ekonomikos mažinimo priemones.
"Tai būtų daug sudėtingesnis, kompleksinis sprendimas, kuris padėtų ir sumažinti šešėlinę ekonomiką, nušauti du zuikius vienu metu. Bet to sudėtingesnio darbo, dabar labai panašu, kad niekas nenori dirbti", - tikino analitikas.
Jo manymu, sąžiningai mokantis mokesčius verslininkas tokio supaprastinto sprendimo atveju lieka kvailio vietoje. "Tarkime, žemės ūkio bendrovės nemoka jokių mokesčių. Kontrabanda per patentininkus Gariūnuose yra jau daugelį metų. Bet kur elementariai gali pirkti ir paprasčiausiai neimti sąskaitos faktūros, kad nereikėtų mokėti pridėtinės vertės mokesčio", - "kvailio" vietoje mokesčių mokėtoją priverčiančias atsidurti priemones vardino analitikas.
R. Kuodis taip pat pabrėžė, jog pelno mokestį apskritai linkusi mokėti tik dalis įmonių.
"Mano įsitikinimu, pelno mokestį sumoka dideli žaidėjai, kurie kitaip turi rizikuoti savo reputacija. Smulkesnės ir vidutinės įmonės praktiškai nemoka pelno mokesčio, įmonių savininkams vartojant per įmonių balansus. 40 proc. įmonių Lietuvoje dirba be pelno, su nuostoliais, metų metus - tad kyla klausimas, kaip ir kodėl jos veikia? Tokių įmonių šis solidarumo mokestis nelabai ir paveiks", - savo nuomonę dėstė R. Kuodis.
R. Rudzkis kalbėdamas prisipažino pradedąs tikėti, kad geriau - iš viso nieko nedaryti, negu imtis tokios reformos, kokia suformuluota dabar. Jis priminė kito, Vilniaus banko analitiko - Gitano Nausėdos išsakytą mintį, kad geriau prastesnė, bet stabili mokesčių sistema.
Pasak R. Rudzkio, dabartiniai siūlymai visiškai nebeatitinka to, kodėl buvo pradėta kalbėti, kad mokesčių reforma reikalinga.
"Galvojant apie bendrus tikslus, tie tikslai lieka visiškai išplauti. Reforma prasidėjo dėl kelių priežasčių - prasidėjo Lietuvos ūkio augimo sulėtėjimas, šalis pradėjo pralaimėti kovą dėl tiesioginių užsienio investicijų, susiklostė palanki situacija tų užsienio investicijų pritraukti, nes didžiosios bendrovės ėmė kelti verslą į pigiausių kaštų šalis", - aiškino R. Rudzkis.
Pasak R. Slapšio, 4 proc. mokestis nuo pelno - vienintelis Finansų ministerijos siūlomas solidarumo mokesčio variantas. Jį šiuo metu svarsto ministerijos, o kitą savaitę turėtų patvirtinti ir perduoti Seimui Vyriausybė.
Finansų ministerija buvo pranešusi, kad ekonomikos ekspertai nėra išanalizavę šalies įsipareigojimų ES ir NATO, be to, atsižvelgia tik į kai kurių socialinių grupių interesus.
"Kai kurių siūlymų įgyvendinimas didintų verslininkų ir aukštus atlyginimus uždirbančių asmenų pajamas: naikinti kelių mokestį, nedidinti rekordiškai žemo pelno mokesčio, neapmokestinti turtingųjų, mažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą", - teigiama Finansų ministerijos siųstoje informacijoje apie mokesčių reformą.
Joje rašoma, kad ekspertų siūlytos kompensacinės priemonės - PVM lengvatų naikinimas - sugrąžintų jas gaunančius sektorius į šešėlinę ekonomiką, kurioje jie veikė prieš gaudami lengvatas.
Ministerija šį laikotarpį mato ne kaip augimo sulėtėjimo, o kaip ekonominio pakilimo metus, todėl siūlo būtent tokį reformos variantą.
"Lietuva galėtų taikyti laikinas mokestines priemones, kurios leistų sulėtinti mokestinės naštos mažėjimą ekonominio pakilimo metais ir sudarytų prielaidas neatidėliotinai įvykdyti gyventojų pajamų mokesčio mažinimą ūkio ciklinio augimo lėtėjimo laikotarpiu", - teigiama ministerijos informacijoje.
Finansų ministerijos duomenimis, 2004-aisiais surinkta 1,169 mlrd. litų pelno mokesčio. Šiuo metu galiojantis pelno mokesčio tarifas siekia 15 procentų. Eltos skaičiavimais, nepasikeitus įmonių pelnui, biudžetą solidarumo mokestis papildytų maždaug apie 312 mln. litų.
Valdančiosios koalicijos Politinė taryba buvo sutarusi, kad 2006-2007 metais galiosiantis solidarumo mokestis būtų tapatus nuo šių metų liepos 1 dienos naikinamam kelių mokesčiui.
Skelbta, kad keliasdešimt stambių kelių mokesčio mokėtojų, kuriems atstovauja "Deloitte & Touche", pradėjo procedūras susigrąžinti šio mokesčio sumas, išmokėtas tarp Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (ES) ir jo galiojimo pabaigos. Teisininkų nuomone, tai, kad kelių mokestis yra renkamas nuo apyvartos, prieštarauja ES direktyvoms.
Tai, kad kelių mokesčiui analogiškas solidarumo mokestis gali prieštarauti ES direktyvoms, kalbėjo ir kiti verslininkai. Apie galimus teismus dėl solidarumo mokesčio yra užsiminęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys, valdantis kontrolinį "Achemos grupės" akcijų paketą.
Premjeras Algirdas Brazauskas vėliau pareiškė, kad Vyriausybė svarsto galimybę solidarumo mokesčiu apmokestinti ne įmonių apyvartą, o jų gaunamą pelną.
Finansų ministerijos duomenimis, 2004-aisiais surinkta 437 mln. litų kelių mokesčio nuo pajamų bei 1,169 mlrd. litų pelno mokesčio.