"Tokių rodiklių nematėme jau paskutinius penkerius metus. Šešėlinės ekonomikos klausimas vartojamas kalbant apie verslo sąlygas - du trečdaliai apklaustųjų sakė, kad jos negerėja", - sakė LLRI ekspertė Monika Kačinskienė.
Pasak jos, kai kurie minimalūs mokesčiai Lietuvoje - didesni nei vidutiniškai ES. Šešėlinei ekonomikai mažėti trukdo ir cigarečių, degalų akcizai, skatinantys kontrabandą, bei negerėjančios individualiųjų įmonių verslo sąlygos.
Pasak M.Kačinskienės, nors dalis šių trukdžių Lietuvoje atsiranda ar didėja dėl šalies teisės aktų derinimo su ES teise, kartais šis "taip yra ES" valdžios atstovų naudojamas kaip užsklanda, leidžianti greitai priimti tokius sprendimus.
Dėl kai kurių atvejų ar nuostatų, ekspertės nuomone, galima derėtis ir siekti palankesnių sąlygų. Specifinė Lietuvos, kaip šalies, turinčios kaimynių - ne ES narių situacija suteikia dar didesnį pagrindą kontrabandai, nes kaimyninėje Rusijoje cigarečių akcizas maždaug 9 kartus mažesnis nei Lietuvoje.
Atlyginimų vokeliuose rodiklis nemažės, kol nesumažės darbo apmokestinimas, sako ekspertai. LLRI nuo diskusijų apie mokesčių reformą pradžios ragina imtis ryžtingesnio gyventojų pajamų mokesčio mažinimo, nes tai būtų didesnė paskata atlyginimus mokėti legaliai.
Kovo mėnesį Vyriausybėje vykusiame seminare "Šešėlinis verslas - iššūkiai ir realybė" valdžios, mokesčių inspekcijos ir įmonių atstovai akcentavo neefektyvų mokesčių surinkėjų darbą ir pernelyg švelnias bausmes už pažeidimus.
Statistikos departamento duomenimis, 2003 metais šešėlinės ekonomikos apimtys Lietuvoje beveik nepakito nuo 2002 metų, kai ji siekė 18,9 proc. BVP (9,5 mlrd. litų), tačiau naujesnių duomenų departamentas neturi.
2002 metais pramonėje buvo nuslėpta produkcijos už maždaug 2 mlrd. litų, prekyboje - 2,3 mlrd. litų, statybų sektoriuje - 1,5 mlrd. litų, viešbučiuose ir restoranuose - 133 mln. litų.