Kaip Eltai sakė J.Ragauskas, Kauno miesto centrinės dalies atgaivinimui reikalinga ašis, kuri tarsi orbitą suktų apie save kitas investicijas. LNTPA vadovas linkęs pritarti Kauno miesto savivaldybės vadovų tikinimams, kad šiuo varikliu, išjudinančiu kitus projektus, galėtų būti universali arena Nemuno saloje.
"Vilniuje aplink "Siemens" vyksta aktyvūs procesai", - pateikė pavyzdį J.Ragauskas. Jis teigė pritariąs LNTPA priklausančių Kauno nekilnojamojo turto įmonių atstovų nuomonei, jog sporto rūmų Nemuno saloje projektas yra geras, bet savo asmeninės nuomonės teigė neturįs.
LNTPA vienija 38 stambiausias Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros ir statybos įmones. Šios organizacijos atstovų teigimu, investicinių projektų įgyvendinimą pastaruoju metu dažnai apsunkina Lietuvos Respublikos žemės nuosavybės bei teritorijų planavimo įstatymų pataisos.
J.Ragauskas įsitikinęs, kad nekilnojamojo turto plėtotojams bei investuotojams pradėjus konstruktyvų bendradarbiavimą su Kauno savivaldos atstovais, miesto plėtra kairiojoje Nemuno pakrantėje nenusileis savo augimo tempu net Vilniaus Konstitucijos prospekto projektui.
Kauno miesto savivaldybės skaičiavimais, kartu su Nemuno salos projektu aplinkinėse teritorijose potencialios investicijos gali siekti 2 mlrd. litų. Kauno pareigūnams nesuprantama, kodėl iš Vyriausybės pusės "daromi barjerai, kurių neturėtų būti.
Savivaldybės administracijos direktoriaus Giedrius Buinevičius teigė, jog Kauno centre dar yra likę nemažai industrinės teritorijos, kurią reikėtų pritaikyti aktyviai žmonių veiklai. Pasak jo, Europoje, tokio pat ploto miestas kaip Kaunas galėtų aptarnauti apie milijoną gyventojų. Šiuo metu Kaune gyvenamojo ploto poreikis sudaro apie 1 mln. kvadratinių metrų ploto.
"Pagrindinis miesto plėtros kriterijus - gyventojų skaičiaus augimas. Deja, Kauno miestas negali tuo pasigirti. Reikia sudaryti kokybiškas gyvenimo sąlygas jauniems žmonėms", - tokią išeitį mato G.Buinevičius.