Antrąjį šių metų ketvirtį didžiausias bendrosios pridėtinės vertės augimas buvo gamybos ir gamybinės paskirties paslaugų įmonėse. Žemės ūkio, apdirbamosios gamybos, statybos, viešbučių ir restoranų, transportavimo, sandėliavimo ir ryšių veiklos rūšių įmonėse pridėtinės vertės augimas yra didesnis nei visame šalies ūkyje.
"Išlieka gana platus spektras ūkio šakų, demonstruojančių sparčią plėtrą, tad nesame priklausomi nuo kokios nors vienos ūkio šakos", - augimą vertino G. Nausėda. Pasak jo, ypač džiugina tarp šių šakų atsiradusi apdirbamoji gamyba, nes kitos šakos daugiausia rodo išaugusią vidaus rinkos paklausą.
Pirmąjį pusmetį viešbučių ir restoranų, transporto, sandėliavimo ir ryšių veiklos rūšių įmonėse pridėtinė vertė didėjo per 12 procentų.
"Vis dėlto vidaus rinka išlieka pagrindiniu varikliu, kuris "tempia" augimą. Nagrinėjant eksporto rodiklius, jie atrodo įspūdingi, bet ir importo rodikliai yra pakankamai geri", - svarstė analitikas. Jo nuomone, vidaus rinka dar gali "tempti" šalies augimo tempus, bet tai labai priklauso nuo kreditų rinkos ir palūkanų normų.
Kol kas G. Nausėda nesiryžo prognozuoti, kokią reakciją sukeltų Europos centrinio banko sprendimas padidinti palūkanų normas, jei toks būtų priimtas, ir kiek tai pakeistų augimo tempus.
Antrąjį ketvirtį vienam Lietuvos gyventojui teko 5 tūkst. litų BVP - 8,6 proc. daugiau nei antrąjį ketvirtį pernai. Pasak G. Nausėdos, toks BVP gyventojui augimas rodo, kad Lietuva ES vidurkį pagal šį rodiklį galėtų pasiekti per 15-20 metų, nes iš ES senbuvių sunku tikėtis didesnio nei 2 proc. metinio augimo.
Analitikas neatsisako ankstesnių prognozių dėl augimo lėtėjimo. "Tam tikros lėtėjimo tendencijos vyksta, bet jos dar neatsispindi BVP augime", - sakė G. Nausėda. Šios tendencijos - gamybos kaštų augimas, naftos kainų kilimas, sąstingis euro zonoje, Kinijos ekspansija - ims daryti didesnę įtaką šalies ekonomikos augimui, kai tik išsisems vidaus rinkos paklausa.
Finansų ministerijos prognozėmis, šiemet BVP turėtų augti 7 proc., 2006-ųjų BVP augimo prognozė, skelbta ministerijos - 6 proc., o 2007-ųjų - 5,3 procento.