Vokietijos įmonės GLC vadovo Martino Weigelio teigimu, tai - negalutiniai susitarimai, kurie viešai neskelbiami, nes neaišku, ar merai turi politinį pritarimą.

"Yra sutarta su merais iš Lietuvos miestų, mažesnių už Vilnių. Manome, kad tai vidutinio dydžio miestai", - aptakiai kalbėjo M.Weigelis. Projektai galėtų būti įgyvendinti per 2,5 metų - apie 1,5 metų vyks parengiamieji darbai, 0,5-1 metus užtruks statybos, dar 3-4 mėnesius bus rengiamasi pradėti veiklą.

Dėl dviejų investicinių projektų besitariančios Vokietijos bendrovės "Hese Umwelt" generalinis direktorius Volkmaras Dertmannas kalbėjo, jog vykdant projektus darbams atlikti bei kasdienei veiklai Lietuvoje prižiūrėti bus pasitelktos vietos bendrovės.

"Vokietijos partneris tieks technologijas bei finansavimą, tačiau darbus atliks vietos kompanija. Su keliomis dėl to jau deramės", - tvirtino V.Dertmanns.

Lietuvos palankumą investicijoms M.Weigelis vertino dvejopai. Anot jo, privačiame sektoriuje sąlygos yra geros, o bankai siūlo palankias palūkanas ir yra lankstūs. Tuo tarpu valdžios sektorius, ypač savivaldybės, yra pernelyg biurokratiškas, lėtas, ilgai išduodami leidimai.

"Savivaldybės nepakankamai gerai aptarnauja savo klientus - investuotojus, ateinančius su pinigais", - apibūdino jis. Nerangumu Lietuva primena Vokietiją ir Latviją, tuo tarpu Estijoje valdininkai sukasi greičiau, svarstė organizatorius.

Anot M.Weigelio, merus labiausiai domino viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektai vandens nuotėkų šalinimo srityje (apie 80 proc. projektų), atliekų bei šildymo srityje.

"Pavyzdžiui, yra norinčių atnaujinti centrinio šildymo sistemas. Projektui 60-80 proc. lėšų galėtų skirti Europos Sąjunga, o likusių lėšų, kurios paprastai sudaro apie 3 mln. eurų (apie 10 mln. litų), miestas neturi - todėl jis nori į partnerius pasitelkti privačią bendrovę, banką ir vykdyti viešosios-privačios partnerystės projektą", - kalbėjo M.Weigelis.

Iš Vokietijos pusės dėl dviejų projektų sutarė atsinaujinančios energijos šaltinių ir atliekų tvarkymo projektų bendrovė "Hese Umwelt", taip pat bendrovės "Pro-2", "Stadtwerke Flensburg", "EOP Biodiesel".

Šį mėnesį Liepojoje, Latvijoje, "EOP Biodiesel" numato pasirašyti sutartį 6 mln. eurų (apie 20 mln. litų) vertės projektui vykdyti. Šiame mieste bus gaminamas rapsų aliejus, kuris Vokietijoje bus perdirbamas į biodyzeliną. Dėl projekto buvo sutarta pernykščiame Vokietijos investuotojų forume Rygoje.

Forumą Vilniuje, kuriame dalyvauja apie 100 žmonių iš trijų Baltijos šalių bei Vokietijos verslininkai, organizuoja GLC kartu su Estijos nekilnojamojo turto projektų bendrove "Arco Vara" ir Vokietijos IZET.

Forumo metu vyksta renginys "Finesse", kuriame Vokietijos mikrotechnologijų bendrovė ieškos galimybių bendradarbiauti renginyje dalyvausiančioms Vokietijos, Baltijos šalių bei Skandinavijos informacijos technologijų bendrovėms.

Tiesioginių užsienio investicijų srautas per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje siekė 1,315 mlrd. litų - maždaug 12 proc. (181,5 mln. litų) mažiau nei tuo pačiu 2004-ųjų laikotarpiu.

Šaltinis
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją