„Tai jau aštuntas projektinių pasiūlymų variantas. Kol jis bus pradėtas įgyvendinti, užtruks apie pusantrų metų. Taip yra ne tik todėl, kad užima laiko techniniai darbai. Šiai Trakų senamiesčio vietai taikomi ypač griežti paminklosaugos reikalavimai, nes vietovė yra saugomų teritorijų zonoje. Galimas dalykas, kai kurie architektūros dalykai dar kis, įgis labiau patobulintą vaizdinį”, – sakė Vilniuje esančios bendrovės „Archikadas” vienas iš projekto rengėjų Justinas Žalys.
Projekto vadovas – jo tėvas, žinomas Lietuvos architektas Alfredas Žalys. Poilsio kompleksą statys bendrovė „Skuba”.
Atkurs Mažąjį miestą
Projekto autoriai pasirinko nelengvą, bet įdomų ir ambicingą kelią – nedidelėje, ribotoje erdvėje atkurti buvusio senojo Mažojo miesto viziją.
Mažasis miestas – Trakų senamiesčio dalis, populiariai dar vadinama karaimų galu, kuri nuo XV a. iki XIX a. priklausė karaimų bendruomenės savivaldai. Mažasis miestas tęsėsi nuo maždaug dabartinio Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos pastato iki Geležinio tilto.
Trakų senamiestis – vienas iš penkių valstybės saugomų šalies senamiesčių – išsiskiria ritmiškai išsidėsčiusia medine architektūra, plytinčia ežerų apsuptoje gamtinėje aplinkoje.
„Nendrės” restorano vietoje įsikursiantis kompleksas primins karaimišką kaimelį su jam būdingomis sodybomis. Tačiau senosios tradicijos bus atgaivintos su šiuolaikiškais akcentais.
Komplekso kompozicinėje ašyje bus pastatytas bokštas su apžvalgos aikštele, kuris primins čia stovėjusį mūrinį gynybinį bokštą. Beje, šio bokšto liekanų dar buvo išlikę XXa. pirmoje pusėje. Dar viena moderni detalė – stiklinė piramidė komplekso viduryje. Pro ją bus apšviečiamos komplekso patalpos, įrengtos rūsyje.
Dalis pastatų – po žeme
Projekto autoriai savitai suprojektavo įvairių draudimų apribotos ir palyginti nedidelės teritorijos komplekso pastatus.
Jie buvo išskaidyti, kad atkartotų senamiesčio ritmiką. Penki poilsiui skirti nameliai, pabirsiantys Totoriškių ežero pakrantėje, primena senuosius karaimų namus su trimis langais į gatvę. Tokie pasikartojantys elementai bus ir išilgai Karaimų gatvės pastatytame viešbutyje bei restorane.
Palyginti mažas teritorijos plotas ir griežti reikalavimai tarsi padiktavo kitą originalų sprendimą. Nemažai poilsio komplekso patalpų ir 30 vietų automobilių stovėjimo aikštelė atsidurs po žeme. Čia bus viešbučio holas, baseino blokas su saunomis, sporto salė, visos komplekso funkcinės patalpos, parduotuvės ir žiemos sodas.
Iš rūsio, neišeinant į lauką, bus galima patekti ir į viešbutį, ir į poilsio namelius, kuriuose bus įrengta 10 dviviečių bei 5 liukso klasės kambariai. Stikliniu liftu bus galima pakilti į apžvalgos aikštelę bokšte, iš kur atsivers įstabus vaizdas į salos pilį, bei mansardinį aukštą, kur bus įrengtos konferencijų salės.
Piramidę ilgai tobulino
Įvairių vertinimų sulaukė architektų sumanyta stiklinė piramidė komplekso viduryje. Pavyzdžiui, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos specialistams ji pasirodė pretenzinga aliuzija į garsiąją Luvro piramidę Paryžiuje. Tačiau oponentai juokauja, kad būtent Paryžius ir tinka, nes priešais pilį esantis „Apvalaus stalo klubas” nuo seno populiariai vadinamas „Paryžiumi”. „Tai gal penkioliktas piramidės projekto variantas. Jos aukštis, proporcijos buvo derinamos su pastatų aukščiais, stogų kraigais, komplekso visuma. Ją dar tobulinsime. Tačiau piramidė sumanyta ne vien dėl modernaus vaizdo. Per ją pateks šviesa į rūsį, tiksliau, bus peršviečiamos žiemos sodo lubos”, – sakė architektas J.Žalys.
Įdomu, kad kitą šiuolaikišką – apžvalgos bokšto idėją – architektams pasufleravo būtent TINP direkcijos darbuotojai. Architektai jį įsivaizduoja ne kaip buvusio bokšto kopiją, apie kurį mažai išlikę autentiškų duomenų, o modernų statinį.
Praturtins senamiestį
Projekto autoriai stengiasi kuo labiau priartėti prie senosios medinės architektūros tradicijų. Toks principas jau yra sėkmingai įgyvendintas ypač jautriame pokyčiams Trakų senamiestyje.
Prieš kelis metus pastatyta šiuolaikiška gaisrinė senamiestį visapusiškai atnaujino ir papuošė. Tai dar vienas kontrargumentas perdėtai akyliems kultūros paveldo sergėtojams, įsitikinusiems, kad senamiestyje negalima nieko statyti.
Atvirkščiai, Trakuose turėtų būti atkuriama mažaaukštė medinė architektūra su būdingomis jai urbanistinėmis erdvėmis. Senamiestyje šis pastatų ritmas yra išlikęs, tačiau didžiąją miesto dalį yra apniokojusi daugiabučių namų ir sovietmečiu iškilusių įvairių pastatų statyba.
Naujojo poilsio komplekso projekto autoriai, panašu, padės šią spragą užpildyti. Viešbučio, namelių statybai bus naudojamas medis, stogai dengiami reljefinio paviršiaus molio čerpėmis. Sklypo teritorijai sutvarkyti bus naudojamos medžio trinkelės, akmuo bei spalvotos betono trinkelės.
Kruopščiai paisant būdingos medinės architektūros tradicijų, apie hektaro dydžio teritorijoje pastatai bus erdviai išdėstyti. Taip bus išlaikomas artimas ryšys su aplinka. Namai natūraliai įsilieja į gamtovaizdį, ežerų erdves.
Senosios „Nendrės” neliks
Dar prieš kelis dešimtmečius „Nendrės” restorano vietoje buvo trakiečių senbuvių sodybos. Sovietmečiu, sumanius čia pastatyti restoraną, jos buvo nugriautos. Trakų senamiestyje atsirado pagal anuometinį skonį modernus restorano pastatas. Tačiau kai kas jį juokais vadino laidojimo namais, nes iškeltas stogas ir skliautai priminė Vilniaus laidojimo rūmus.
„Nendrės” statyba prieš du dešimtmečius pagal anuometinius užmojus buvo prabangi. Aukštas restorano lubas papuošė pagal specialų užsakymą pagamintos lubos su stiklo dekoru. Spalvotu stiklu išpuoštos lubos kainavo labai brangiai ir buvo tikras meninis iššūkis.
Originaliais žymių dailininkų darbais papuoštos ir sienos bei pastato išorės fasadas. Daugeliui trakiečių ir miesto svečių restoranas kelia nostalgiškus prisiminimus.
Įdomu ir tai, kad šiame restorane savo muzikinę karjerą pradėjo vienas garsiausių Lietuvos džiazo muzikantų Valerijus Ramoška.Pradėjus statyti naująjį poilsio kompleksą, „Nendrė” bus nušluota nuo žemės paviršiaus. Koks likimas ištiks įdomius dailininkų darbus – nežinia.