Kad Lietuvai būtų leista įsivesti eurą, ji turi įvykdyti Mastrichto sutartyje nustatus kriterijus, kurių vienas - kainų stabilumas. Infliacija negali būti didesnė už trijų ES narių, kuriose kainos yra stabiliausios, infliacijos vidurkį daugiau kaip 1,5 procentinio punkto.
Besiformuojantis Mastrichto infliacijos rodiklis šiuo metu yra 2,6 procento, žemiausia 2005 metų gruodžio mėnesio infliacija buvo Lenkijoje (0,8 proc.), Suomijoje (1,1 proc.) ir Švedijoje (1,3 proc.). Tuo metu gruodžio mėnesio metinė infliacija Lietuvoje sudarė 3 proc.
„Besiformuojantį Mastrichto kriterijų mažina valiutų kurso mechanizme nedalyvaujančios ES narės valiutos kursas, kuris yra laisvai kintantis. Lenkijos zloto brangimo sukelta disinfliacija gali nenatūraliai 0,1-0,2 procentinio punkto mažinti Mastrichto kriterijų.
Paskutinių aštuonių mėnesių vidutinis Lenkijos zloto kursas euro atžvilgiu buvo 10 proc. aukštesnis nei prieš metus, todėl Lenkijos infliacija sparčiai lėtėjo ir iš Mastrichto kriterijų infliacijai formuojančių šalių gretų išstūmė aukštesnę infliaciją turinčią euro zonos narę Olandiją“, - teigiama Finansų ministerijos pranešime.
2006 metų viduryje ES Komisija ir Europos centrinis bankas (ECB) vertins Lietuvos pasirengimą įvesti eurą ekonominiu, teisiniu ir instituciniu aspektais, jų sprendimas bus lemiamas.
Iki to laiko Lietuva turi ne tik neviršyti Mastrichto rodiklio, bet ir atitikti jį tvariai (išvados dėl Mastrichto kriterijaus tvaraus tenkinimo ECB raportuose grindžiamos paskutinių trijų ir šešių mėnesių metinių infliacijų duomenimis).