„Infliacijos rodiklis nėra aiškus. Yra tikimybė, kad atitiks, yra, kad neatitiks“, - pirmadienį pristatydamas naujųjų ES narių iš Centrinės Europos ir Baltijos regiono ekonomikos apžvalgą teigė M. Nocius, tačiau pabrėžė, kad galima tikėtis politinio ECB sprendimo, leidžiančio įsivesti eurą.
„Kainų padidėjimas iš dalies buvo nulemtas išorinių veiksnių. Tarptautinis valiutos fondas vertina, kad dabartinė infliacija dviem trečdaliais sąlygota išorinių veiksnių – energetinių resursų pabrangimo - ir vienu trečdaliu vidaus rinkos veiksnių, politinio sprendimo galimybė yra, tačiau apie tai sudėtinga spekuliuoti“, - sakė M. Nocius.
Pasaulio banko ekonomistė Jekaterina Rojaka taip pat pažymėjo, jog politinis sprendimas yra galimas, tačiau Vyriausybė turėtų apsvarstyti „B“ veiksmų planą dėl euro įvedimo, jeigu paaiškės, kad Lietuva netenkina Mastrichto kriterijų.
„Norėtume paraginti politikus pagalvoti apie tokį variantą – būtų svarbu siųsti tam tikrus signalus Europos sąjungai, kad Lietuva yra iš esmės pasirengusi įstoti į ES pinigų sąjungą, galėtų prisiimti tam tikrus įsipareigojimus dėl atskirų kriterijų. Toks signalas būtų labai palankus tiek politiniam sprendimui, tiek apskritai Lietuvos įvaizdžio formavimui ES“, - teigė J. Rojaka.
Jos teigimu, trečdalis įtakos infliacijos augimui lieka „Lietuvos sąžinei“, nes buvo „ne laiku priimti administraciniai sprendimai dėl reguliuojamų kainų pakeitimo“. „Egzistuoja rizikos faktorius: netenkinus kriterijų per pradinį duotą terminą, Lietuvai gali būti sunkiau tenkinti juos ateityje. Jeigu pirmasis terminas būtų praleistas, antrasis praleistas, tai galėtų turėti neigiamos įtakos ekonomikos vystymuisi, tuo labiau, kad investuotojai yra pakankamai jautrūs“, - pabrėžė ekonomistė.
Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius pirmadienį taip pat paragino Vyriausybę pradėti "agresyvią lobistinę veiklą" dėl euro įvedimo Europos Sąjungos (ES) institucijose. Pasak A.Kubiliaus, Lietuvos siekiams 2007-ųjų sausį įsivesti eurą gali sutrukdyti ne Mastrichto kriterijai, kuriuos atitikti prie euro zonos norinčios prisijungti šalys, o valdžios abejingumas, praneša BNS.
"Ar Lietuva gaus teisę įsivesti eurą, priklausys ne tik nuo to, ar ji atitiks Mastrichto kriterijus, bet ir nuo Briuselio politinės valios. Valdžia turi demonstruoti ne abejingumą, o ryžtą ir efektyvią diplomatinę veiklą ir ES sostinėse pradėti agresyvią lobistinę kampaniją vardan euro įvedimo", - spaudos konferencijoje pirmadienį sakė A.Kubilius.
Lemiamą įtaką sprendimui, ar priimti Lietuvą į euro zoną, turės Europos Komisijos ir Europos centrinio banko išvados, ar Lietuvos infliacija atitinka Mastrichto kriterijų.
Eurą įvesti siekiančių šalių vidutinė metinė infliacija per dvylika mėnesių iki jų atitikties vertinimo neturi viršyti infliacijos trijose ES valstybėse narėse, kuriose metinė infliacija yra mažiausia, vidurkio daugiau kaip 1,5 procentinio punkto, praneša BNS.
Lietuva eurą įsivesti siekia 2007 metų sausio 1-ąją.