„Norime investuoti savo pinigus į šią naują jėgainę, bet norime ir kartu su latviais ir lietuviais būti bendrasavininkiais, prisiimti pilną atsakomybę, - žurnalistams dėstė Estijos premjeras. – Tikiuosi, kad sukursime bendrą energetikos tinklą bent jau čia, Baltijos šalyse. Mūsų šalys labai gerai susijungusios. Todėl vienintelė statyti naują jėgainę yra Ignalina“.
Pasak jo, nuo dabar iki projekto sukūrimo pradžios reikės mažiausiais septynerių metų, nes pirma bus atliekama galimybių studijos, tada bus skelbiami pirkimo konkursai atominės jėgainės technologijoms pirkti.
Estijos premjeras pripažino, kad yra svarstoma ir statyti mažą atominę elektrinę pačioje Estijoje, tačiau mažos atominės esą yra „praėjusios kartos“, be to, šalis nenori investuoti į statybas viena.
Estija, pasak jo, tikriausiai atsisakys ir ketinimų investuoti į atominės jėgainės statybas Suomijoje, nes tarp Estijos, Latvijos ir Estijos yra geros jungtys, o Ignalinos rajone infrastruktūra itin gera elektrinei.
Latvijos premjeras pabrėžė, kad pirmadienis – istorinė diena, nes nauja galinga atominė jėgainė užtikrins saugų elektros energijos tiekimą Baltijos šalims mažiausiai penkiasdešimčiai metų.
„Kaip pasakyta mūsų pirmajame komunikate, turi būti organizuota tam tikra energetikos kompanija – dar pažiūrėsime, kokiais teisiniais pagrindais – kuri užsiimtų atominės elektrinės ikiprojektiniais darbais, galimybių studijomis ir taip toliau“, - sakė A. Brazauskas.
Atominės jėgainės projekto parengimui ir statyboms, pasak A. Brazausko, galės būti naudojamas Baltijos šalių energetikos įmonių nuosavos lėšos, kreditai.
„Visi mes būsime dalininkai. Komercinio objekto dalininkai, akcininkai. Suformuosime akcijų kapitalą ir turėsime įmonę“, - sakė A. Brazauskas.
Pasak jo, premjerai apsvarstė galimybę, kad į naują atominę jėgainę galėtų investuoti ir kompanijos iš kitų valstybių.
„Čia ekspromtu sakau, bet jeigu atsiras atskiri stambūs vartotojai – aliuminio pramonė, dar kas nors – turės interesą iš mūsų pirkti elektros energiją, tai gali turėti interesą investuoti į energijos šaltinio sukūrimą“, - teigė Lietuvos premjeras.
Komunikate taip pat teigiama, jog reikėtų analizuoti suskystintų dujų terminalo ir saugyklų vystymo galimybes, ypač Dobelės rajone Latvijoje.
Kaip DELFI sakė Ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas, dujų terminalas tikriausiai taip pat būtų statomas Latvijoje, nes ši šalis turi tam geriausias sąlygas.
„Ar būtų krizė, ar nutrauktas tiekimas, ar deficitas, susiplanavai grafiką, laivus užsisakei, atvarei, pavyzdžiui, į Liepoją keletą laivų ir pumpuoji į sistemą. Tada turi alternatyvą „rusiškam vamzdžiui“ ir didelio kiekio atvežimas ne tiek brangiau kainuoja“, - sakė A.Ignotas.