Ataskaitoje pabrėžiama, kad 2005 metais parengtos ir apibrėžtos itin svarbios reformų kryptys - Nacionalinė Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa, kurioje numatytos konkrečios priemonės, užtikrinančios ekonominį augimą ir darbo vietų kūrimą artimiausius trejus metus.

Vienas pagrindinių Vyriausybės tikslų - mažinti šalies ekonominio išsivystymo lygio atsilikimą nuo ES šalių vidurkio. Todėl vykdant darbo rinkos struktūrines reformas, skatinant konkurencingumą, užtikrinant finansinio sektoriaus patikimumą, būtina užtikrinti makroekonominį stabilumą.

Vyriausybė pabrėžia, jog ekonomikos augimo tempas 2005 metais vėl pradėjo didėti. Išankstiniu Statistikos departamento vertinimu, 2005 metais Lietuvos bendrojo vidaus produkto didėjimas siekė 7,5 procento. BVP vienam gyventojui 2005 m. sudarė 50,7 proc. ES vidurkio (2004 m. buvo 48 proc.).

Siekdama išlaikyti sparčią ūkio plėtrą ir per kuo trumpesnį laikotarpį priartėti prie ES valstybių senbuvių gyvenimo lygio vidurkio, Vyriausybė ateityje žada ieškoti naujų verslo skatinimo būdų, ypač tų, kurie spartina šiuolaikinių technologijų diegimą ir didina ekonomikos konkurencingumą.

Vyriausybė teigia, kad vykdyta griežta fiskalinė politika sąlygojo sėkmingą kovą su šešėline ekonomika - 2005 m. surinkta daugiau nei 1 mlrd. Lt viršplaninių pajamų.

Pernai toliau buvo plėtojama socialinė apsauga, didinamos pensijos. 2005 m. gruodžio mėn. vidutinė valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, lyginant su 2004 m. gruodžio mėn., padidėjo 54,5 Lt arba 13,6 procento.

2005 metais toliau mažėjo nedarbas, augo gyventojų pajamos. Nedarbo lygis sumažėjo nuo 11,4 proc. 2004 metais iki 8,3 proc. 2005 metais ir buvo mažesnis negu vidutinis nedarbo lygis Europos Sąjungoje (8,7 proc.).

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2005 metais sudarė 1289,5 litus ir, palyginti su 2004 m., padidėjo 12,2 procento, o realusis darbo užmokestis, įvertinus infliacijos įtaką, pernai padidėjo 7,8 proc.

Vyriausybė teigia sėkmingai plėtojusi informacinę ir žinių visuomenę. Lietuvoje įsteigta 475 viešųjų interneto prieigos taškų labiausiai lankomose vietose. Galimybę naudotis internetu turėjo 94 proc. mokyklų (2004 m. - 80 proc.). Be to, didėja interneto poreikis: per metus interneto abonentų skaičius padidėjo 2,1 karto ir 2005 m. pasiekė 1,078 mln. (100 gyventojų teko 31,7 abonento), o plačiajuosčio ryšio technologijas naudojančių interneto abonentų skaičius padidėjo 81,4 proc. ir 100 gyventojų teko 6,9 šių paslaugų abonento.

Vykdydama savo programą, Vyriausybė parengė ir pateikė Seimui 271 įstatymo projektą bei 14 Seimo nutarimų projektų, Seimo prašymu išnagrinėjo ir pateikė savo išvadas dėl 81 įstatymo projekto. Per metus priimti 1428 Vyriausybės nutarimai, kuriais daugiausia buvo įgyvendinami Seimo priimti įstatymai. Vyriausybės pavedimu dalis Vyriausybės programos nuostatų buvo įgyvendintos ministerijų ir kitų viešojo administravimo institucijų sprendimais arba vykdant konkrečius projektus.

Atsiskaitydama už nacionalinio saugumo tikslų ir priemonių įgyvendinimą, vidaus ir užsienio politikos vykdymą Vyriausybė pažymi, kad 2005 m. Lietuvai nekilo iššūkių, galinčių stipriai paveikti valstybės saugumą ir stabilumą. Pagrindiniai veiksniai, lėmę Vyriausybės vykdomos politikos kryptis nacionalinio saugumo srityje, buvo narystė NATO ir ES, tarptautinės bendruomenės atsakas į terorizmą, tarptautinio pobūdžio grėsmių plitimas.

Itin didelė dėmesį Vyriausybė žada skirti šalies raidos prioritetams ir sieks efektyviai panaudoti 2007-2013 metais Lietuvai numatomą skirti ES struktūrinę paramą.

Šiais metais, pastebi Vyriausybė, būtina užtikrinti racionalų paramos administravimą, baigti rengti Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją bei atitinkamas programas. Būtent šios paramos efektyvus įsisavinimas turi padėti Lietuvai kuo sparčiau siekti ES šalių senbuvių gerovės, užtikrinti ekonomikos augimą, socialinių garantijų stabilumą.

2006 metais Vyriausybė tikisi sėkmingai tęsti pradėtus darbus, leisiančius laiku pasirengti euro įvedimui. Lietuva ketina įsisvesti eurą nuo kitų metų pradžios.

Šaltinis
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją