Tokios veiklos imtis paskatino akis badanti kolūkinė realybė. Tėvų žemėje tvenkinys buvo paverstas sąvartynu. Javų laukai – vien trąšos, pesticidai, herbicidai. Buvo ne tik teršiama gamta, bet ir nuodijami žmonės. Pašnekovas baisėjosi išniekinta, apšiukšlinta aplinka ir nusprendė elgtis kitaip.
Ūkininkas užsiima ir kita veikla. Aukštojo mokslo diplomą turintis elektrikas nusprendė pastatyti elektrinę. Iš pradžių sumanė statyti vandens malūną, kur buvo žmonos tėviškė, vėliau ėmė galvoti apie hidroelektrinę. Pagaminta ekologiška elektra tiekiama į bendrąją Lietuvos energetinę sistemą. Už 1 kWh gamintojui mokama 20 ct.
Jei ūkininkui taikomos įvairios mokestinės lengvatos, elektros energijos gamintojas laikomas pramonininku ir valstybei privalo atseikėti visus mokesčius. Tačiau pašnekovas didžiuojasi, kad augina ne tik ekologiškus javus, bet ir tiekia ekologišką elektros energiją. Pagal ES direktyvas Lietuva iki 2013 m. turi savo reikmėms pasigaminti 7–8 proc. energijos iš atsinaujinančių energetikos šaltinių. T. Masėnas į šį traukinį įšoko vienas pirmųjų.
Išmokos išsiderėtos pagrįstai
Pasak „Tatulos“ fondo tarybos pirmininko Almono Gutkausko, su ES biurokratais derantis dėl paramos ekologiniams ūkiams, aukšta kompensacija pagrįsta mažesnio derliaus nei chemizuotuose ūkiuose, siauros rinkos, brangesnės sėklos ir didesnių išlaidų sertifikavimui argumentais. Taigi pagal dabar galiojančią tvarką grūdinėms ir ankštinėms kultūroms skiriama parama po 1400 Lt už hektarą, daržovėms – 1900 Lt, vaismedžiams ir vaiskrūmiams – 2600 Lt. Tokie ūkininkai dar gauna tiesiogines išmokas, kaip visi kiti ūkininkai.
Pasak pašnekovo, tai išties didelis Lietuvos derybininkų, tarp kurių aktyviai pozicijas gynė ir „Tatula“, laimėjimas. Estijoje ir Lenkijoje išmokos mažesnės. Europoje maksimalios išmokos siekia 300 eurų už 1 ha. O, pavyzdžiui, Vokietijoje chemizuoti ūkiai gauna daugiau nei ekologiški, nes šalis orientuota plėtoti pramoninį chemizuotą ūkį.
Kita vertus, ekologiniam ūkiui reikia daugiau sumanumo ir žinių nei įprastiniam. Todėl klysta manantieji, kad nepasisekus ūkininkauti chemizuotame ūkyje, pasiseks ekologiniame. Augalininkystės mokslas negali pasiūlyti atsparių veislių, sveikos sėklos. Mokymas negali pateikti specialistų konsultantų. Sparčiai brangsta ir darbo jėga. Tam, kad ūkininkas galėtų sklandžiai plėtoti verslą, turi geriems darbininkams mokėti ir po 100 Lt per dieną.
Specialūs mokymai
Kaip teigė Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos tarybos pirmininkė profesorė Vanda Žekonienė, per pastaruosius 15 metų ekologinių ūkių savininkai buvo nuolat mokomi. Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacija, prisidėjus Žemės ūkio rūmams ir fiziniams asmenims, įkūrė ekologinio ūkininkavimo konsultavimo centrą. Pirmos patirties semtasi iš kolegų Šveicarijoje. Vakarų šalyse tokie ūkiai veikia jau nuo 1930 m.
„Nebuvo kas nors nauja, bet – ne smetoninis ūkis. Tai nūdienos žemės ūkis su dideliais derliais ir filosofine prasmės sąvoka. Šį ūkį kūrė filosofai ir agronomai. Todėl mes, grupė specialistų, mokslininkų, verslo entuziastų, prieš 15 metų įkūrėme ekologinės žemdirbystės bendriją „Gaja“, – ištakas prisiminė pašnekovė. Vėliau ekologinės žemdirbystės konsultavimo tarnybėlė buvo paremta Jungtinių Tautų mažųjų projektų programos lėšomis. Buvo mokomi konsultantai, atlikta išsami ūkininkų apklausa, pagerėjo sąlygos mokyti žmones. Pašnekovė pažymėjo, kad ūkininkai noriai mokosi, o kursų baigimo sertifikatas reikalingas išmokoms iš ES fondų gauti.
Lietuvoje dabar vyrauja augalininkystės ūkiai. Pieno, mėsos ekologinė gyvulininkystė dar neišvystyta. Užsienyje ūkininkas turi gyvulių ir čia pat, parduotuvėlėje, parduoda produktus. Lietuviams kol kas neprieinamos užsienio rinkos. Pasak pašnekovų, čia, Lietuvoje, svarbu užimti deramą vietą su gausaus asortimento ir kokybiškais produktais.
Ateitis – ekologiniai ūkiai
A. Gutkauskas piktinasi, kad ES paramą išsidalijo 1000 stambių ūkininkų. Jo nuomone, Lietuvos perspektyva turėjo būti dešimtys tūkstančių šeimos ūkių, kad klestėtų šeimos verslas. Pašnekovas nusiteikęs optimistiškai – mano, kad ilgainiui chemizuotų ūkių nebus. Didžiojoje Britanijoje prieš keletą metų ekologiniams ūkiams teko tik 0,3 proc. žemės ūkio naudmenų, dabar – jau 3 proc. Lietuvoje irgi tiek pat žemėnaudų panaudota ekologiškai ūkininkauti. A. Gutkauskas prognozuoja, kad 2010 m. ekologiniai ūkiai užims 15 proc. žemės ūkio naudmenų.
Keičiasi ir augintojai. Pasak pašnekovo, pirmoji karta buvo ugdoma ne rinkai. Jiems sudarytos šiltnamio sąlygos tokio verslo pradžiai. Šie žmonės, išugdę prekinius ūkius, tapo savotiški įkaitai propagandai. Daug naujų ūkininkų atsirado dėl ES išmokų. Nors statistiškai tokių – 1800, tačiau tik apie 50 pristato savo derlių ir gaminius mugėse. Prekybos tinklus produkcija aprūpina du stambūs prekiniai ūkiai.
Vartotojas ugdomas
Kaip ir kiekviename versle, taip ir ekologiniuose ūkiuose, paklausa diktuoja pasiūlą. A. Gutkaustas pliekia ir vartotojus. Tiesa, pripažįsta, kad jų kasmet vis daugėja. Ir kaltas – ne vien piniginės storis. Kartais net pilną krepšį įvairių maisto produktų prisikrovę žmonės pamiršta, kad bent vaikus reikėtų maitinti sveikai. Pašnekovas teigia: „Apie 1990 m. vartotoją tenkino Vakarų sąvartynas. Todėl ir buvo pradėta ekologiškais produktais prekiauti mugėse.
Pavyzdžiui, 1998 m. atidarius parduotuvę Fabijoniškėse kas mėnesį buvo patiriama 5 tūkst. Lt nuostolio. O juk planuota tokias parduotuves atidaryti kiekviename mikrorajone. Tada vartotojai dar nebuvo pribrendę. Reikėjo 15 metų, kad padidėtų ekologiško maisto šalininkų gretos“.
Pašnekovas priminė ir pernai pasisekusią akciją „Maitinkit vaikus“. Pagal dabar galiojantį Viešųjų pirkimų įstatymą, mūsų vaikai ugdymo įstaigose maitinami pigiausiu ir prasčiausios kokybės maistu. Vieno Vilniaus darželio vadovai susidomėjo ekologiškais maisto produktais. Tikėtina, kad jų šalininkų atsiras ir daugiau.
Lentelė
Sertifikatus turinčių ekologinių ūkių skaičius (2000–2005 m.)
| 2000 | 2001 | 2002 | 2003 | 2004 | 2005 |
| 230 | 290 | 393 | 700 | 1178 | 1811 |
Lentelė
Sertifikuotų ekologinių ūkių plotas (ha) (2000–2005 m.)
| 2000 | 2001 | 2002 | 2003 | 2004 | 2005 |
| 4709 | 6469 | 8780 | 23289 | 42955 | 69430 |
Šaltinis: „Ekoagros“