„Iš tikrųjų, senų butų kainos yra šiek tiek išpūstos ir dabar tokia baimė šiame segmente jaučiama. Tačiau, kad kainoms tai darytų didelę įtaką, ryškiai nepastebima, jos yra pakankamai stabilios“, - sakė specialistė.
Anot N.Rastenytės, naujų būstų kainą lemia statybiniai kaštai – žemės kaina, darbo jėga, medžiagos, todėl tikėtis kainų kritimo logiškai mąstant nevertėtų.
Kaip DELFI sakė Nekilnojamojo turto bendrovės „InReal“ Prekybos skyriaus vadovas Rimas Kirdulis, šių metų sausio-kovo mėnesiais užfiksuotas nekilnojamojo turto rinkos aktyvumas balandį kiek prislopo. Jo teigimu, tikėtina, kad tam įtaką galėjo daryti žinių, susijusių su euro įvedimu nuo ateinančių metų pradžios, laukimas bei diskusijos, kartais viena kitai prieštaraujančios, dėl rinkos tendencijų. Jis prognozuoja, kad per artimiausius porą mėnesių turėtų išryškėti galutinės rinkos tendencijos.
„Paskutinėmis savaitėmis ypač krito senos statybos daugiabučiuose esančių butų paklausa, o poreikis naujos statybos būstui išliko beveik toks pat“, - teigė „InReal“ Prekybos skyriaus vadovas.
Nekilnojamojo turto kompanijos „ŽIA valda real estate" direktorius Donatas Valantiejus teigia, kad senos statybos butų kainos šiemet nežymiai kilo iki vasario.
„Kovo mėnesį po įvairių viešų pasisakymų apie galimą nekilnojamojo turto krizę, po to, kai pakilo vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, dėl kurių pakilo ir bankų palūkanos būsto paskoloms, užfiksuotas tam tikras kainų kritimas“, – sako „ŽIA valda real estate" direktorius.
„Šioje rinkoje yra nemažai pardavėjų, kurie laukia momento gerai ir kuo brangiau parduoti savo seną būstą, įvairi vieša informacija rinkoje apie galimą kainų kritimą, paskatina pardavėjus būtent tuo metu siūlyti savo būstą, taip rinkoje atsiranda didesne pasiūla. Todėl „jautrus“, mažas pajamas gaunantis pirkėjas, nejaučiantis tokių butų stygiaus, neperka ir laukia, o tai ir mažina kainas“, – sako D.Valantiejus.
Jis prognozuoja, kad naujų butų kainos šiek tiek ir toliau augs.