Ir vėl trukdo Azija
Sunerimti Panevėžį verčia pačios įmonės skelbiama finansinė informacija. Teigiama, kad pernai pirmajame metų ketvirtyje prieš apmokestinimą 1 milijoną 547 tūkstančių litų pelno iš savo įmonių grupės turėjusi bendrovė šių metų tuo pačiu laikotarpiu patyrė 1 milijono 308 tūkstančių litų nuostolį. Aiškinama, kad pablogėjusiems rezultatams didžiausią įtaką padarė gerokai padidėjusi Kinijos ir kitų Azijos šalių tekstilės gaminių pasiūla bei importas į kitas Europos Sąjungos (ES) šalis, taip pat lininių produktų rinkos paklausos ciklo perėjimas į vartojimo sumažėjimo fazę.
Kaip žinoma, pastaruoju metu papildomą nuostolį „Linas“ turėtų patirti ir dėl parduotų antrinių įmonių.Vertybinių popierių komisija (VPK), į kurią daugiau kaip prieš mėnesį kreipėsi „Lino“ smulkiųjų akcininkų grupė, valdanti kiek daugiau kaip 10 procentų bendrovės akcijų, balandžio mėnesį surašė „Linui“ pažeidimo protokolą už tai, kad bendrovė pažeidė pranešimų apie esminius įvykius tvarką, ir nubaudė ją 10 tūkstančių litų bauda. Nors nuobaudą, pasak VPK Teisės ir priežiūros skyriaus vedėjo Vytauto Lazdinio, nubaustasis gali per mėnesį apskųsti, apie tokį „Lino“ skundą jis sakė negirdėjęs. Artimiausiu metu ketinama patikrinti, ar bendrovė baudą yra sumokėjusi, o jei bus išsiaiškinta, kad ne, numatyta kreiptis į antstolius.
Bendrovė „Linas“ baudą gavo pripažinus du jos 2005 metų sandorius neatitinkančiais verslo praktikos: atsako susilaukė „Lino“ valdytų antrinių bendrovių „Nordic investicija“ bei „Domus Palanga“ pardavimas vienai iš didžiausių bendrovės akcininkių – Kauno nekilnojamojo turto plėtros įmonei „Rentija“. Viena antrinė įmonė pernai lapkritį buvo parduota už 12,4 milijono litų, kita gruodį – už 2,6 milijono litų.
Skaitė skirtingas eilutes
Smulkiuosius akcininkus labiausiai papiktino tai, kad pernai gamybą ir nekilnojamojo turto valdymą į dvi bendroves – „Linas Nordic“ ir „Nordic investicija“ atskyręs „Linas“ viešai skelbė numatantis vystyti nekilnojamojo turto projektus, tačiau vėliau, nė nepradėjus nė vieno, visas nekilnojamasis turtas neva neskaidriai buvo parduotas „Rentijai“, kurios vienintelis akcininkas yra bendrovės „Linas“ valdybos pirmininkas ir prezidentas Ramūnas Lenčiauskas. Beje, jis buvo garsiai nuskambėjusio EBSW koncerno tarybos narys.
Smulkieji akcininkai mano, kad turtas parduotas už kur kas mažesnę nei rinkos kainą. Be to, juos papiktino, kad „Domus Palanga“ pardavimo sandoris buvo sudarytas trimis mėnesiais anksčiau nei apie jį buvo pranešta.
Bendrovės „Linas“ generalinė direktorė ir įmonės „Linas Nordic“ finansų direktorė Lilijana Pūrienė tikina, kad informacija apie sandorį buvo paskelbta laiku, o bauda bendrovei skirta tik dėl to, kad jos ir VPK atstovai dėl įstatymų netobulumo tą patį įstatymą suprato kitaip – vadovavosi skirtingomis jo eilutėmis. Ar „Linas“ baudą mokės, jo vadovė atsakyti nepanoro. Ji tik tarstelėjo, kad 10 tūkstančių litų tėra menka suma, palyginti su daugiau kaip 70 milijonų litų bendrovės pardavimo pajamomis.
Skolų nėra
L.Pūrienė pabrėžė: nuogąstavimai dėl to, kad „Linas Nordic“ darbuotojus gali ištikti „ekraniečių“ likimas, yra visai nepagrįsti. Anot direktorės, tam tikrų nuosmukių būta ir anksčiau, jie yra cikliški. Būtent tokiame cikliškame nuosmukyje bendrovė yra atsidūrusi šiuo metu, tačiau artimiausiu laiku tikimasi padėties pagerėjimo. L.Pūrienė informavo, kad nuo šių metų vasario, peržiūrėjus darbuotojų mokėjimo tvarką, absoliučiai visiems buvo padidintos algos.
Kad jos nevėluoja, patikino ir „Linas Nordic“ generalinė direktorė Žibutė Gaivenienė. Jos teigimu, nėra netgi skolų tiekėjams. Įmonėje, metams pasirašius sutartį su tarptautine konsultacijų bendrove „Goldratt Consulting Ltd“, organizuojami visų sričių mokymai, o kasmetės „liniečių“ šventės proga ilgamečiams ir sukaktis švenčiantiems darbuotojams, kaip įprastai, pagal kolektyvinę sutartį bus išmokamos nuo 1 iki 3 MGL dydžio premijos.
Nuo bankroto įmonės neapsaugotos
Kasmet liepos mėnesį bendrovės veikla stabdoma ir darbuotojai tuo metu išeina atostogauti, taip daryti planuojama ir šiemet. Ž.Gaivenienės tvirtinimu, dabar negalima prognozuoti, ar po atostogų gali tekti skelbti prastovas: viskas priklausys nuo žaliavos kainos, gaminių paklausos. „Vis dėlto rudenį tikimės dirbti visu pajėgumu. Sutinku, kad šį sezoną situacija yra sudėtinga, tačiau mes jos nedramatizuojame: panašų nuosmukį esame patyrę 1996, 2001 metais, bet atsigavome“, – teigia įmonės vadovė. Nors ES nuo 2005 metų yra sudariusi palankesnes tekstilės pramonės sąlygas Azijos šalims, Ž.Gaivenienė tiki, kad bendrovei išgyventi pavyks.
Direktorė įsitikinusi: nuo bankroto nėra apsaugota nė viena įmonė, užsiimanti ūkine veikla. Tad bankrutavus vienai, nenuostabu, kad visų žvilgsniai Panevėžyje atsisuko į dabar stambiausia likusią lininių tekstilės gaminių gamintoją. Jos vadovė aiškino, kad nuo komentarų šiuo metu visais klausimais „Lino“ ir „Linas Nordic“ vadovai stengiasi susilaikyti tik todėl, jog supranta, kad bet ką pasakius, viskas gali būti interpretuojama ir siejama su bankrotu.
Be abejo, norėta, kad į kai kuriuos klausimus, be minėtų direktorių, atsakytų ir „Lino“ valdybos pirmininkas R.Lenčiauskas, tačiau su juo susisiekti nepavyko. „Linas Nordic“ atstovas spaudai Romualdas Mažylis, į kurį pasiūlyta kreiptis, tikino nežinantis valdybos prezidento mobiliojo ryšio telefono numerio, o bendrovės „Rentija“ atstovė paaiškino pati negalėjusi vakar susisiekti su R.Lenčiausku – jo mobilusis esą buvęs ne ryšio zonoje.