Nors jaunimas darbo ieško labai aktyviai, tačiau, pasak Darbo biržos direktoriaus pavaduotojos Audronės Biguzienės, tik nedaugelis laisvas darbo vietas registruojančių darbdavių nurodo, kad gali įdarbinti mokinius arba studentus.
Gegužės mėnesį ir pernai, ir šiemet į Jaunimo darbo centrą buvo kviečiamos mokinių grupės iš miesto, rajono mokyklų.
Šių susitikimų tikslas - laikino darbo ieškančius moksleivius supažindinti su darbo paieškos metodais, laisvomis darbo vietomis, darbdavių keliamais reikalavimais, savarankiškos informacijos paieškos bei internetinės darbo paieškos galimybėmis.
Pasigenda rėmimo programos
Praėjusią gegužę Jaunimo darbo centras organizavo renginį „Moksleivis nori dirbti“. Jame Darbo biržos specialistai kartu su mokyklų, švietimo skyrių bei darbdavių atstovais ruošėsi aptarti mokinių įsidarbinimo vasarą galimybes.
Informacija apie organizuojamą renginį bei jame numatomas nagrinėti temas buvo paskelbta viešai, į susitikimą buvo pakviesti visų miesto bei rajono vidurinių mokyklų atstovai.
Darbdaviams elektroniniu paštu buvo išsiųsta per aštuoniasdešimt kvietimų, telefonu buvo pakviesta dar apie penkiasdešimt darbdavių. O į renginį atvyko tik keturi darbdaviai ir Panevėžio pramonės, prekybos ir amatų rūmų atstovas.
Dauguma darbdavių nurodė, kad jiems mokinių nereikia, o vasaros laikotarpiu juos įdarbintų, jeigu būtų įgyvendinamos tikslinės mokinių rėmimo programos.
Renginys „Moksleivis nori dirbti“ organizuojamas ir šiemet. Vėl kviečiami darbdavių, jaunimo nevyriausybinių organizacijų, švietimo įstaigų bei mokinių savivaldos organų atstovai.
Taip pat pakviesti lektoriai, kurie pateiks informaciją apie nepilnamečių jaunuolių įdarbinimo specifiką, supažindins su galimybėmis dirbti pagal verslo liudijimą bei atsakys į klausimus.
Panevėžio darbo biržos informacinių technologijų specialistas supažindins su Darbo biržos elektroninėmis paslaugomis - registravimu, darbuotojų paieška, informacijos apie reikalingus specialistus užsakymu internetu.
Daug neuždirbs
Dažniausiai nekvalifikuotus darbus dirbantiems moksleiviams paprastai mokama minimali alga - 550 litų per mėnesį. Moksleiviai gali dirbti viešuosius darbus, taip pat įsidarbina prekybos ir maitinimo įstaigose, vasaros stovyklose, pas ūkininkus ir kt.
Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus moksleiviai gali dirbti nuo 14 metų. Dar neturintys 16 metų gali įsidarbinti tik gavę mokyklos, gydytojo bei vieno iš tėvų raštišką leidimą, jiems turi būti skiriami tik paprasčiausi, lengviausi darbai.
Mokslo metu jie gali dirbti ne daugiau kaip dvi valandas per dieną, atostogaudami - ne daugiau kaip 7 valandas per dieną. Jaunuoliai nuo 16 metų įsidarbina lengviau, jiems tik neleidžiama dirbti sunkiausių darbų, viršvalandžių, naktinio darbo.
Norintys dirbti moksleiviai gali ateiti į Darbo biržą, gali ir patys ieškotis darbo vietos verslo įstaigose. Laikinų darbuotojų vasarą gali pritrūkti prekybos centrai, maitinimo ir kitos įstaigos.