Jo teigimu, jeigu „vienas kitas pareiškė" grasinimus, nereiškia, kad naftos tiekimas ir bus nutrauktas.
„O Viešpatie. Net neaišku, iš kur gali būti tiekiama nafta. Ateis tanklaiviai su nafta, taip paprastai yra. Sistema tokia, kad yra institucijos, kurios užsiima prekyba nafta. Jos „kur tai" nuperka ir „kam tai" parduoda, net neaišku, iš kur gali būti", - paklaustas, iš kur nafta būtų tiekiama per jūrą, sakė premjeras.
Jis sutiko, kad tokiu būdu, o ne iš Rusijos vamzdynais, tiekiama nafta, būtų brangesnė.
„Jukos" pasirašius „Mažeikių naftos" kontrolinio paketo pardavimo sutartį Lenkijos koncernui „PKN Orlen", naujienų agentūra „Reuters" pranešė, kad Kremlius galėtų sustabdyti naftos tiekimą į Lietuvą dėl politinės įtampos tarp Maskvos ir Varšuvos.
„Mes tikrai nežinome, kas jie („PKN Orlen" – DELFI) yra", - sakė Sergėjus Grigorjevas, Rusijos naftos vamzdynus valdančios „Transneft" viceprezidentas.
„Manau, jie turėtų pakalbėti su Rusijos tiekėjais dėl žaliavų ir tik tada ateiti pas mus. Žinome jų varžovus – „Lukoil", TNK-BP ir „KazMunayGaz". Sutikome juos daugybę kartų, bet niekada nesutikome „PKN" ar Rusijos tiekėjų, kurie norėtų jiems tiekti žaliavą", - pridėjo jis.
Kad įsigytų „Mažeikių naftą", „PKN Orlen" reikėjo įtikinti „Jukos", kad kaip naujoji bendrovės savininkė ji užtikrins naftos tiekimą, tačiau Rusijos rinkos atstovai teigė, kad tai, jog „Mažeikių naftą" kontroliuos Lenkijos bendrovė, bus nepriimtina Kremliui.
„Nematau jokių priežasčių, kodėl „Transneft" turėtų tęsti žaliavos tiekimą, esant sudėtingiems santykiams tarp Lenkijos ir Rusijos", - sakė neįvardytas prekiautojas su viena didžiausių naftos bendrovių.
„Taigi ji („Mažeikių nafta") liks „sausa" kurį laiką, o tada mes pamatysime naują susitarimą. „Mažeikių nafta" neturi kito pasirinkimo. Negalėčiau patikėti, kad būtų tiekiama nafta iš kur nors kitur, tarkime, Šiaurės jūros. Jie tegu pasižiūri į Ventspilio pavyzdį", - kalbėjo jis.
