Europoje verda ginčai dėl euro Lietuvoje

Europos Komisijos rekomendacija neleisti Lietuvai kitąmet įsivesti euro kelia vis daugiau abejonių. Į Lietuvos pusę stojo ir Europos Parlamentas, paprašęs paaiškinti, kokiais kriterijais remiantis buvo nuspręsta, kad Lietuvos infliacija viršija kontrolinį dydį.

EK gegužės viduryje paskelbė, kad Lietuvoje infliacija yra per didelė, todėl šalis dar negali įsivesti euro. Kainų stabilumas yra vienas kriterijų, kurį turi atitikti kandidatė į euro zoną, rašo "Lietuvos rytas".

Tačiau Lenkijos atstovas Europos Parlamente Dariuszas Rosatis teigia, jog yra du būdai įvertinti kainų stabilumą šalyje. Vienas būdas pagrįstas Europos centrinio banko (ECB) išaiškinimu. Šis būdas būtų palankus Lietuvai.

D.Rosatis kreipėsi į ES ekonomikos ir pinigų politikos komisarą Joaquiną Almunią ir prašė paaiškinti, kodėl EK pasirinko šitokį vertinimo būdą, dėl kurio buvo sužlugdytos Lietuvos viltys kitąmet įsivesti eurą.

D.Rosačio biuro pranešime teigiama, kad Europoje negalima naudoti dviejų kriterijų kainų stabilumui nustatyti.

EK Lietuvos infliaciją lygino su trijų ES valstybių, kuriose infliacija yra mažiausia, vidurkiu.

Mūsų šalis šio vidurkio negalėjo viršyti daugiau nei 1,5 proc. Lietuva šį vidurkį viršijo šiek tiek mažiau negu 1,6 proc. Esą tai reiškia, kad šalis neužtikrina kainų stabilumo.

Tačiau D.Rosačio biuro pranešime teigiama, kad kainų stabilumą reikia matuoti ne pagal mažiausią infliaciją turinčias šalis.

ECB yra išaiškinęs, jog kainų stabilumas yra mažesnė, bet artima 2 proc. infliacija. Todėl ir Lietuva turėjo būti lyginama su valstybėmis, kuriose infliacija yra artima 2 proc. - Čekija, Danija ir Austrija.

Pridėjus 1,5 procento, kontrolinis dydis būtų 3,4 proc. Lietuva su 2,7 proc. infliacija lengvai atitiktų kriterijų.