Naudinga ir darbuotojams, ir darbdaviams
Nors LR Darbo tarybų įstatymas galioja jau daugiau negu metus, Lietuvos darbdaviams ši teisinė naujovė vis dar kelia daug klausimų.
Daugeliui darbdavių yra neaišku, kada ir kokiais atvejais turi būti steigiamos darbo tarybos, kaip turi būti atstovaujami darbuotojai, ar steigti darbo tarybas yra privaloma, kokia jų praktinė nauda, kokios įtakos darbo tarybos įsteigimas įmonėje gali turėti įmonės veiklai, ar tai nesuvaržys darbdavio interesų ir panašiai.
Iš kitos pusės, darbuotojai taip pat nėra pakankamai gerai informuoti apie darbo tarybų praktinę reikšmę atstovaujant jų interesus.
Darbo tarybos gali būti steigiamos tik tose įmonėse, įstaigose ar organizacijose:
- kuriose nėra veikiančios profesinės sąjungos;
- kai darbuotojų kolektyvas neperdavė darbuotojų atstovavimo ir gynimo atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai;
- įmonėje dirba ne mažiau kaip 20 darbuotojų.
Tačiau dažnai darbdaviai, turėdami ne visada sėkmingą patirtį bendraujant su profesinėmis sąjungomis, baiminasi, kad darbuotojų atstovų aktyvi veikla ginant darbuotojų teises varžys darbdavio interesus.
Baimės yra nepagrįstos, nes darbo tarybų steigimas įmonėse gali atnešti abipusę naudą ir darbdaviams, ir darbuotojams.
Visų pirma, reikėtų paminėti, kad LR Darbo kodeksas įtvirtina bendrą taisyklę, jog darbuotojai darbo teises gali įgyti, pakeisti, jas įgyvendinti ar jų atsisakyti ne tik patys, bet ir per savo atstovus.
Todėl tais atvejais, kai įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra veikiančios profesinės sąjungos arba kai darbuotojų kolektyvas neperdavė darbuotojų atstovavimo ir gynimo atitinkamai profesinei sąjungai, tokių įmonių, įstaigų ar organizacijų darbuotojai praranda galimybę pasinaudoti kolektyvinio atstovavimo teisėmis bei tartis su darbdaviais kolektyvinių derybų metodais.
Iš kitos pusės, Darbo kodeksas įtvirtina socialinės partnerystės principą, o daugelis klausimų, susijusių su darbo santykiais, kurie taip pat yra aktualūs darbdaviams (pavyzdžiui, materialinės atsakomybės klausimai, darbo ir poilsio laiko organizavimas, įskaitant suminės darbo laiko apskaitos įvedimą, terminuotų darbo sutarčių sudarymo atvejai, nemokamų atostogų suteikimas ir kt.), gali būti sprendžiami tik per kolektyvines sutartis.
Kai įmonėje nėra veikiančios profesinės sąjungos ir darbuotojų kolektyvas neperdavė darbuotojų atstovavimo funkcijos aukštesnio lygmens profesinei sąjungai, klausimai, kurie turėtų būti sureguliuoti kolektyvinėje sutartyje ar turi būti suderinti su darbuotojų atstovais, lieka neišspręsti.
Tokiu atveju, darbdaviai praranda galimybės susitarti su darbuotojais dėl tam tikrų darbo organizavimo klausimų.
Išeitis iš tokios situacijos - darbo tarybos įsteigimas, nes tik darbo tarybos gali sudaryti įmonės kolektyvinę sutartį su darbdaviu arba darbdavys turės galimybę suderinti tuos darbo organizavimo klausimus, kuriuos privaloma derinti su darbuotojų atstovais.
Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad kolektyvinio atstovavimo metu prisiimti įsipareigojimai yra privalomi visiems įmonės darbuotojams, neprikalstomai nuo to, ar konkretus darbuotojas išreiškė savo valia, ar ne.
Taip sudarytos kolektyvinės sutarties nuostatos bus privalomos visiems darbuotojams, o darbuotojai taip pat privalės laikytis su darbuotojų atstovais suderintų vidaus darbo tvarkos taisyklių.
Tokiu būdu yra užtikrinami darbdavių interesai ir suteikiamos garantijos, kad darbuotojų atstovų prisiimti įsipareigojimai galios visiems darbuotojams.
Būtina paminėti, kad darbo tarybos sudarymo iniciatyvos teisę ir galimybę ja pasinaudoti turi darbuotojai. Jei darbo tarybos sudarymą inicijuoja darbdarvys, tai reiškia, kad jis gina ir gerbia konstitucinę asociacijos laisvę bei konstitucinę darbuotojų teisę ginti savo socialinius ir ekonominius interesus.
Darbo tarybos - ES kasdienybė
Žvelgiant iš praktinės pusės, darbo taryba dažnai yra patogesnis darbuotojų atstovavimo modelis nei profesinė sąjunga, nes ji pasižymi paprastesne struktūra, ji visada veikia įmonės viduje, todėl turi didesnes galimybes reaguoti į įmonės specifinius poreikius.
Darbo taryba turi visas kolektyvinio atstovavimo subjektų teises, tačiau negali vykdyti tų funkcijų, kurios pagal įstatymus yra pripažintos profesinių sąjungų prerogatyva (pavyzdžiui, nacionalinių, šakų ar teritorinių kolektyvinių sutarčių sudarymas), todėl darbo tarybų kompetencija apsiriboja tam tikros įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojų interesų atstovavimų.
Šiuo atveju, jos turi mažesnes galimybes varžyti darbdavio interesus nei profesinės sąjungos.
Kadangi darbo taryba yra renkamasis organas (sudaromas trejų metų kadencijai), darbuotojai turi didesnę galimybę kontroliuoti jos veiklos efektyvumą. Jeigu jie yra nepatenkinti darbo tarybos veiklos rezultatais, darbuotojai gali keisti jos sudėtį rinkimų būdu. Darbo taryboms vykdant savo funkcijas yra efektyviau organizuojami ir operatyviau sprendžiami tokie darbo organizavimo klausimai, kaip darbuotojų atleidimas, darbo grafikai ir pan. Darbo taryba turi teisę derinti darbdavio sprendimus, sudaryti kolektyvinę sutartį, gauti iš darbdavio informaciją, reikalingą savo funkcijoms atlikti, kreiptis į teismą dėl darbdavio sprendimų teisėtumo, taip pat dėl įstatymų, kitų norminių teisės aktų, kolektyvinių sutarčių nevykdymo ar netinkamo vykdymo, esant būtinybei aptarti svarbius ir aktualius ekonomikos, socialinius ir darbo klausimus, sušaukti visuotinį darbuotojų susirinkimą (konferenciją), suderinus su darbdaviu susirinkimo (konferencijos) vietą ir laiką.
Apibendrinant, galima teigiti, kad darbo taryba darbuotojams padeda įgyvendinti darbo teises ir apginti interesus santykiuose su darbdaviu, o iš kitos pusės - padeda darbdaviui efektyviau spręsti daugelį su įmonės veikla susijusių darbo klausimų bei organizuoti įmonės veiklą remiantis kolektyvine sutartimi.
Be to, darbo tarybos buvimas įmonėje paprastai sąlygoja sveiką ir partnerystės pagrindais paremtą darbdavio ir darbuotojų bendradarbiavimą.
Pažymėtina, kad Europos Sąjungoje darbo tarybų veikimas yra ypatingai skatinamas. Tarptautiniais teisės ir Europos Sąjungos teisės aktais vienokia ar kitokia forma reglamentuojamas darbuotojų atstovavimas, akcentuojama tokio atstovavimo būtinybė, todėl, akivaizdu, kad Lietuvai esant Europos Sąjungos nare, darbuotojų atstovavimo organo veikimas įmonėje ilgainiui taps įprastu dalyku.
Straipsnyje išdėstyta nuomonė nepretenduoja į absoliučią tiesą. Tai autoriaus nuomonė aktualiu klausimu, grindžiama Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kuriai pritarti ar ne, yra kiekvieno asmens teisė.