Apie „Družbą“ – girdėta informacija
„Informavome Lietuvos pusę apie susidariusias problemas", - atsakydamas į DELFI klausimą apie avariją „Družboje" ir naftos tiekimo atnaujinimą, teigė I. Levitinas.
Jis mūsų šalies pareigūnams pakartojo tai, kokią informaciją apie techninę „Družbos" būklę yra pateikęs „Rostechnadzor". „Klausimas sprendžiamas", - lakoniškai kalbėjo TVK vadovas iš Rusijos pusės.
Šios šalies atstovai vis dažniau kalba, kad nafta Lietuvai „Družba" po pernai liepą įvykusios avarijos nebebus tiekiama. Pramonės ir energetikos ministras Viktoras Christenka pareiškė, kad šios šalies bendrovėms netikslinga investuoti į avariją patyrusį vamzdyną ir pasiūlė šioje situacijoje neieškoti politinės potekstės.
Savo ruožtu Valstybės Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas įspėjo, kad žaliava naftotiekiu į „Mažeikių naftą" artimiausiu metu nebus tiekiama. Naftotiekio darbą žadama atnaujinti tik apsisprendus, ar jį galima toliau eksploatuoti, ar reikia keisti vamzdžius. Taip jis nurodė Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovui Justinui Karosui atsiųstame rašte.
Dujų kainos – kaip vakariečiams
Po TVK posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje P. Vaitiekūnas teigė, dujų kaina Lietuvai bus nustatoma pagal dvišalius ūkio subjektų susitarimus ir ji sieks europinį lygį. Anot I. Levitino, konkrečius skaičius ekspertai ketina pateikti artimiausiu metu.
Pasak P. Vaitiekūno, dėl dujų kainų vyksta derybos.
Premjeras Gediminas Kirkilas dar rugpjūtį įgaliojo užsienio reikalų ministrą pradėti derybas su Rusija dėl gamtinių dujų kainų. Kitąmet „Gazprom" ketina užbaigti trečią gamtinių dujų kainų didinimo etapą ir Lietuvai taikyti europinėms artimas kainas.
Neseniai koncerno valdybos vicepirmininkas Aleksandras Medvedevas įspėjo, kad brangstant naftai Europos vartotojai turėtų pasiruošti 17 proc. dujų kainų šuoliui. Vakarų Europoje kaina esą gali pakirti iki 300-350 dolerių už tūkstantį kubinių metrų.
Dabartiniais paskaičiavimais, 2009-aisiais uždarius Ignalinos atominę elektrinę Lietuvai papildomai reikės iki 3 mlrd. kubinių metrų dujų.
„Reikia įveikti trikampį Lietuva-Rusija-SSRS"
TVK posėdžio pradžioje P. Vaitiekūnas pažymėjo, kad Lietuva ir Rusija per 17 metų sukūrė solidžią teisinę bazę politiniam, ekonominiam ir kultūriniam bendradarbiavimui. Geriausias tokių santykių pavyzdys – augančios prekybos ir investicijų apimtys. Prekybos apimtys tarp abiejų šalių viršija 5 mlrd. eurų, o Rusija pastaraisiais metais užima pirmą vietą tarp prekybos partnerių pagal importo ir eksporto apimtis.
Anot ministro, mūsų šalis pasisako už abipusiai naudingą bendradarbiavimą, to siekia ir Europos Sąjunga (ES). „Mes pirmi išlošiame arba pralaimime, kai keičiasi ES ir Rusijos santykių pobūdis, - kalbėjo jis. – Mes teikiama ypatingą svarbą ne tik tam, kaip bus pavadinti šitie santykiai arba kokia forma jie klostysis, bet ir koks bus jų turinys bei kokybė".
Tačiau, kaip pažymėjo P. Vaitiekūnas, pastaruoju metu Lietuvos ir Rusijos santykiuose galima pastebėti tam tikrą sulėtėjimą.
Vilnius esą siekia geranoriškumu, pagarba ir lygia partneryste paremtų santykių, tačiau tam kol kas kliudo praeities šešėliai. „Norime to ar ne, mums neišvengiamai tenka grįžti prie istorijos, - kalbėjo ministras. – Jei šių klausimų neperžiūri politikai, jie būna peržiūrimi gatvėje. Kol neišspręsime santykių su bendra istorija ir atsakomybe klausimo, tol kursime kliūtis savo kelyje".
P. Vaitiekūnas pakartojo jau anksčiau išsakytas mintis, kad Rusija nėra Sovietų Sąjunga ir ji neatsakinga už Lietuvai padarytas skriaudas bei prievartinį įjungimą į SSRS. Tačiau ji pasiskelbė žlugusios valstybės teisių perėmėja. Kadangi tai liečia žmonių aukas ir istoriniai įvykiai iki šiol jaudina žmones, teigė ministras, apie istoriją reikia kalbėti su maksimaliu tikslumu.
„Lietuva ir Rusija turi išspręsti sudėtingą trikampį Lietuva-Rusija-SSRS. Manau, kad pirmiausia reikia kalbėti ne apie pinigus, o apie principus ir pozicijas", - kalbėjo jis.
Ministras apgailestavo, kad abiejų šalių bandymai žengti nedideliais žingsniais ne visada duoda laukiamą rezultatą, o didelių žingsnių, kurie pakeltų santykius į kitą lygmenį, visai nėra.
Posėdis – tik penktas
1995 metais įkurtoje TVK svarstomi esminiai dvišalio bendradarbiavimo klausimai, derinami parengti dvišalių susitarimų projektai. Jai pirmininkauja Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas ir Rusijos transporto ministras Igoris Levitinas.
Svetlogorske vykęs Lietuvos ir Rusijos prekybinio ir ekonominio, mokslinio ir techninio, humanitarinio ir kultūrinio bendradarbiavimo komisijos posėdis buvo penktasis.
Pirmoji sesija buvo surengta 1997 metų spalį Maskvoje, antroji – 1998 metų lapkritį Vilniuje, trečioji - 2003 metais vėl Maskvoje. Pastarasis susitikimas vyko prieš dvejus metus Palangoje.