Iš Rusijos ateina maždaug dviejų gigavatų galios elektros energijos kiekis. Pasak S.Paulausko, iš jūros vėjo jėgainių jos galima gauti žymiai daugiau.
Taikosi į supertinklus
Vis populiaresnė tampa idėja jūroje ties Lietuva statyti didžiulį vėjo jėgainių parką. Tai atitinka Europos Komisijos tikslus. Jos strategija numatė per penkerius metus jūroje aplink Europą išplėtoti vėjo energetikos parkus, nutiesti 1000 kilovatų elektros kabelį.
Kabelis turėtų sujungti Baltijos, Šiaurės, Viduržemio jūrose įrengtus didelės galios vėjo jėgainių parkus. Pavieniai elektros parkai gali išnaudoti tik pusę savo galios. Sujungus juos į tinklą būtų panaudota iki 70 procentų galios. Šis supertinklas jau statomas Airijoje.
Rytinė tinklo atšaka numato sujungti Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos jūros vėjo jėgainių parkus. Jiems kurti tikimasi paramos iš Europos Sąjungos. Viskas atrodytų puiku, jei ne mūsų valstybės požiūris. Nacionalinė energetikos strategija jūros vėjo jėgainėms neskiria dėmesio.
Vilkinami sprendimai
Uždarius atominę elektrinę, didžiąją dalį elektros energijos gamins šiluminės elektrinės. Numatytas Lietuvos – Lenkijos elektros tilto tiesimas atidėtas iki 2015 metų ir kažin ar bus įgyvendintas. Bendradarbiavimas su Švedija dėl elektros kabelio per Baltijos jūrą tiesimo taip pat stringa.
Lietuvos valdžia iki 2015 metų ketina paruošti vėjo energetikos planą. Tačiau sprendimų reikia jau dabar.
Mokslininkai ieško išeities. Sutelktos Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Estijos vėjo energetikų asociacijų pajėgos. Įsteigtas Baltijos jūros energetikos klasteris. Jo tikslas prijungti Baltijos regiono šalis prie Europos jūrose tiesiamo supertinklo.
Įjungus Lietuvos jūros vėjo jėgainių parkus į supertinklą būtų galima gauti trečdalį šalyje suvartojamos elektros energijos - 926 megavatus (MW).
Numatyti jūroje parkai Lietuvai kainuotų apie vieną milijardą 897 milijonus litų. Nors suma atrodo įspūdinga, bet tai vis tiek pigiau nei tiesti elektros kabelį iki Lenkijos ir pirkti iš jų elektrą. Naujos atominės elektrinės statyba kainuotų dešimtis milijardų litų.
„Lietuvos energijos” energetikos sistemos direktorius Vladas Paškevičius apskaičiavo, kad uždarius atominę elektrinę, elektros energija kainuotų apie 27 centus už kilovatvalandę. Vėjo elektrinių toks pats kiekis pagamintos energijos kainuotų 22 centus.
Jūroje vėjo pakanka
Baltijos jūroje jau sukasi danų, vokiečių, švedų pastatytos vėjo jėgainės. Europos Sąjungoje vėjo jėgainės atitinka 50-ies anglis deginančių elektrinių galią.
Ištyrinėtos ir Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rusijos Kaliningrado srities pakrantės. Šiame regione vėjų galios yra pakankamai geros. 10 metrų aukštyje vidutinis vėjo greitis siekia 7-8 metrus per sekundę, 100 metrų aukštyje iki 10 metrų per sekundę.
Parengtas ekonominis modelis internete www.bosec.lt\eco potencialiems investuotojams leidžia pamatyti net penkias virtualaus parko schemas ir duomenis. Baltijos jūros Lietuvos zonoje vėjo jėgaines galima išdėstyti 17; 18; 33; 48 ir net 121 kvadratinio kilometro plote.
Vietas vėjo jėgainių parkams mokslininkai nustatė atsižvelgę į daugelį parametrų. Buvo išanalizuota visa Baltijos jūros Lietuvos išskirtinė ekonominė zona. Atmesti plotai, kur gylis didesnis nei 50 metrų. Taip pat išskirtos laivų trasos, karinės teritorijos, pagal ES projektą „Natura 2000“ saugomos jūros teritorijos. Atsižvelgta ir į nuskendusių laivų, grunto sąvartynų vietas, aktyvios žuvininkystės rajonus. Įvertintas ir vidutinis vėjo stiprumas, dugno geologija.
Jūros gylis minėtuose penkiuose plotuose yra apie 40 metrų. Didžiausiame – penktajame plote, kuris būtų pagal sieną su Latvija, galime pastatyti 109 penkių megavatų galios „Repower M5“ elektrines. Parkas kainuotų per 340 milijonų litų. Investicija atsipirktų per šešerius metus. Elektros energija kainuotų 22 centus.
Anot S.Paulausko, projektas jau sulaukė susidomėjusių investuotojų iš Lietuvos, Vokietijos, Italijos.
Priešinasi naujovėms
Vėjo jėgainių statyba sausumoje kelia daug problemų dėl žemės nuosavybės ir greta gyvenančių žmonių skundų.
Prie kelio iš Klaipėdos į Palangą pastatytos šešios vėjo jėgainės dėl gyventojų skundų ir nesutarimų su elektrinių savininkais pernai buvo nugriautos. Įmonė „BNE“ gavo 100 aplinkinių gyventojų sutikimų, Vyriausybės ir Ūkio ministerijos pritarimą statyti vėjo malūnus. Tačiau pasipriešino šalia jėgainių gyvenančios penkios šeimos.
„Naujovėms žmonės priešinasi. Pastačius vėjo jėgaines sugalvota, kad į jas atsitrenkia paukščiai. Nustatyta, kad iš dešimties tūkstančių paukščių nugaišimo atvejų tik vienas būna dėl vėjo jėgainės. Tada buvo apkaltinta, jog jos kelia triukšmą“,- aiškino S.Paulauskas.
Mokslininkai aktyviai tiria jūros vėjo elektrinių poveikį aplinkai. Vėjo jėgainės gerokai sumažintų šiluminių elektrinių išmetamo anglies dvideginio kiekį. Iškastas jūros dugnas netrukus atsistato, o ant elektrinių pamato atsiranda daug smulkių gyvūnų, kuriais minta žuvys.