Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė surinko 37 parlamentarų (socialdemokratų, valstiečių liaudininkų ir socialliberalų) parašus, remiančią minėtą iniciatyvą ir atitinkamą nutarimo projektą.
„Reikia vieną kartą baigti su šitais dalykais, išsiaiškinti, kas ir kodėl kelią sumaištį, atskirti pelus nuo grūdų. Paskelbti tiesą, kas ir kaip inspiravo“, - ketvirtadienį DELFI sakė socialdemokratas Seimo aplinkos komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas.
Tyrimui pasitelks VSD
Seimo nutarimo projekte pažymima, jog laikinoji tyrimo komisija Seimas sudarytų „atsižvelgdamas į Lietuvos piliečių, visuomenės informavimo priemonių informaciją, apie fizinių ir juridinių asmenų, susietų su stambaus kapitalo įmonėmis, priklausančiomis nuo kitų šalių energetinių resursų ir finansavimo šaltinių, galimas grėsmes valstybės nacionaliniam saugumui, jų įtaką visuomenės informavimo priemonėms ir politiniams procesams, svarbiausių valstybės strateginių objektų įgyvendinimui, tame tarpe kuriant nacionalinį investuotoją atominės elektrinės statybai“.
Paklaustas, kas konkrečiai šiuo atveju turima omenyje, B.Bradauskas atvirai pripažino, jog turimas omenyje būtent nacionalinio investuotojo „Leo LT“ projektas. „Reikia išsiaiškinti, kas čia vyksta valstybėje, ar tai yra organizuotas noras pakenkti valstybės pagrindams, ar kažkas inspiruoja, kokios tai tarnybos. Juk tai, kas darosi, organizuoti piketai, akcijos, kai vis deklaruojami siekiai, kad norime būti nepriklausomi nuo kaimyninių valstybių ir čia pat tie inspiruoti veiksmai prieš statybas, vilkinant visą procesą“, - sakė B.Bradauskas.
Beje, nutarimo projekte siūloma įpareigoti komisiją, „pasitelkus VSD, kitas teisėsaugos, valstybės finansus kontroliuojančias institucijas, įvertinus jų turimus faktus bei viešąją informaciją“, be kita ko, atsakyti į klausimą „kokie fiziniai ir juridiniai asmenys, priklausomi nuo užsienio valstybių kapitalo, kokia apimtimi ir kokiomis priemonėmis įtakojo ar kitaip bandę paveikti Tvarkos ir Teisingumo (Liberalai demokratai) ir Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatoriai) partijas ir šių partijų vadovybes“.
Tirs ir koalicijos partnerių libercentristų veiksmus
Atominės elektrinės (AE) įstatymo pataisas, įteisinančias „Leo LT“ projektą kritikavo ir nedalyvaudamos balsavime ar balsuodamos „prieš“ jam nepritarė keturios parlamentinės partijos - opozicinės Tėvynės sąjunga, Liberalų sąjūdis, „Tvarka ir teisingumas“, taip pat valdantieji liberalcentristai.
Paklaustas, kodėl išskyrė ir tirs tik dvi projektui oponuojančias partijas – liberaldemokratus ir konservatorius, B.Bradauskas neturėjo aiškaus atsakymo.
„Kitos ne taip ryškiai tai daro, mes išskyrėme tas dvi, kurios bando pakenkti procesams, organizuoja piketus ir visa kita“, - sakė B.Bradauskas.
DELFI pastabėjus, jog valdantieji liberalcentristai taip pat aktyviai ragina prezidentą vetuoti AE įstatymo pataisas, taip pat penktadienį organizuoja mitingą prie prezidento rūmų, B.Bradauskas pripažino, jog gali tekti „tirti“ ir Liberalų ir centro sąjungą.
„Jei A.Zuokas ir nepaminėtas, ta jei komisija bus sudaryta, be abejo, bus ištirti ir A.Zuoko veiksmai“, - sakė B.Bradauskas.
Paklaustas, kaip atrodys, jei valdantieji tirs savo koalicijos partnerių veiksmus, B.Bradauskas pripažino: „Atrodo blogai, be abejo, bet šitas parodo, kad tokiais partneriais niekada negali pasitikėti, nes niekada nežinai, kokiais keliais jie nueis“.
Į klausimą, ar gali visuomenėje būti ir šiaip kritiškai mąstančių žmonių, nebūtinai inspiruojamų įtakų iš šalies, B.Bradauskas leido suprasti, jog tokių negali būti. „Aš lankausi savo rinkimų apygardoje Elektrėnuose ir Kaišiadoryse, aš paaiškinau apie tą projektą ir paprasti žmonės supranta ir nekelia tokių dalykų. Čia tik saujelė, kuri pasitelkusi žiniasklaidą, inspiruoja visas tas bangas“, - kalbėjo B.Bradauskas.
A.Kubilius siūlo praplėsti tiriamų partijų sąrašą
Tuo tarpu oponuojančių Lietuvos konservatorių lyderis Andrius Kubilius stebisi, kad tarp I.Šiaulienės rašte minimų partijų, kurių galimus ryšius su „Gazprom” dukterinėmis įmonėmis Lietuvoje siūloma tirti, neminima nei Darbo partija, nei socialdemokratai.
“Žinoma, kokios partijos Lietuvoje siejamos su dujų tarpininkavimo verslu ir kas dalyvauja pokalbiuose, kuriuose aptarinėjama ką ir kaip skirti šalies premjeru. Taip pat žinoma, kad „Gazprom” valdoma Kauno elektrinė buvo privatizuota 2003 m., kai Kaunui vadovavo socialdemokratas Giedrius Donatas Ašmys. Jeigu dabar kyla kokių nors abejonių dėl jų tuomet vykdyto privatinimo skaidrumo, tai mes visada pritarsime siūlymams tokio privatizavimo rezultatus peržiūrėti”, - sakė Tėvynės sąjungos pirmininkas.
A. Kubilius nesiima spėlioti, kodėl dabar imamasi tokių komisijų kūrimo iniciatyvų . „Tačiau mūsų tai negąsdina ir nepakeis mūsų pozicijos dėl Atominės elektrinės ar dėl kitų dalykų – tarkime, kovos su oligarchinėmis tendencijomis Lietuvoje, - teigė A. Kubilius. – Akivaizdu, kad kartojasi tai, kas buvo daroma VSD skandalo metu. Nors nematau čia konkrečiai „Leo LT“, bet tai kažkoks desperatiškas kerštas. Gal dėl „Leo LT“, o gal ir dėl to, kad Seime sudaryta komisija, tirsianti, kaip Gediminas Kirkilas tapo premjeru su „Dujotekanos” vadovo R.Stonio priežiūra.“
Tėvynės sąjungos vicepirmininkė Rasa Juknevičienė antrina, jog šie socialdemokratų veiksmai tėra “Dujotekanos Vyriausybės” panika ir kerštas.
„Vyrai ir moterys yra labai išsigandę, ketina pridengti savo pačių juodus darbus, palaidoti tiesos apie jų pačių nešvarius darbus paiešką”, - teigė R. Juknevičienė.
„Prie Gedimino Kirkilo, Lietuva sparčiai artėja prie labai rusiškų politinių standartų. Bandoma užgniaužti kritiką ir naikinti opoziciją. Skirtumas tik tas, kad Rusijoje opoziciją žudo fiziškai, o čia bando naikinti melu ir šantažu”, - pabrėžė R. Juknevičienė.
Komisija - atsakas opozicijos tyrimui dėl G.Kirkilo Vyriausybės sudarymo
Beje, politinius šios komisijos sudarymo iniciatyvos motyvus socialdemokratai įvardina skirtingai.
Socialdemokratas Albertas Sereika DELFI teigė, jog ši socialdemokratų iniciatyva – politinis veiksmas, atsakas į opozicinių liberaldemokratų, konservatorių ir „darbiečių“ iniciatyvą dėl premjero Gedimino Kirkilo Vyriausybės sudarymo aplinkybių tyrimo.
„Esmė tokia – tai būtų atsvara“, - sakė A.Sereika.
Tuo tarpu B.Bradauskas aiškino priešingai, kad socdemų iniciatyva neturi nieko bendro su opozicijos inicijuojamu parlamentiniu tyrimu dėl G.Kirkilo Vyriausybės sudarymo aplinkybių.
„Absoliučiai ne.(...)Socialdemokratai nebuvo kerštingi ir niekada nebus“, - tikino socialdemokratas.
Seimo opozicinės frakcijos praėjusią savaitę įregistravo nutarimo projektą, kuriuo siūlo sudaryti parlamentinę tyrimo komisiją “galimoms grėsmėms Lietuvos valstybės konstitucinei sandarai ištirti”.
Opozicinės liberaldemokratų frakcijos nutarimo projektą dėl komisijos sudarymo parašais parėmė ir kitų opozicinių Seimo fracijų – Liberalų sąjūdžio, konservatorių bei Darbo partijos atstovai.
Iš viso minėtą iniciatyvą parėmė 48 parlamentarai. Tokiu atveju pagal Seimo statutą nutarimo projekto pateikimas turėtų būti įtrauktas į artimiausio Seimo posėdžio darbotvarkę.
Parlamentinį tyrimą siūloma inicijuoti atsižvelgiant į visuomenės informavimo priemonėse, taip pat esamų bei buvusių Seimo ir Vyriausybės narių pateiktą informaciją apie nekonstitucines įtakas sudarant 14 – ąją G. Kirkilo Vyriausybę ir formuojant Seimo daugumą bei kuriant nacionalinį investuotoją atominės elektrinės statybai.
Komisija turėtų atsakyti į klausimus, kurie fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, neturintys konstitucinių Vyriausybės sudarymo įgaliojimų, darė įtaką ar kaip kitaip savo sprendimais iš esmės nulėmė 14 – osios G.Kirkilo Vyriausybės sudarymą; ar ši jų įtaka neprieštarauja konstitucinėms Vyriausybės sudarymo nuostatoms bei principams, taip pat valdžių atskyrimo principui ir nekelia grėsmės Lietuvos valstybės konstitucinei sandarai.
Kaip praėjusią savaitę pranešė LNK „Žinios“, prieš Gediminui Kirkilui tampant mažumos Vyriausybės vadovu esą neapsieita be rusiškų dujų tarpininkės „Dujotekanos“ vadovo Rimando Stonio įsikišimo.
Opozicinių „darbiečių“ vadovai prakalbo apie tai, jog prieš kelerius metus į lemiamą susitikimą „darbiečio“ parlamentaro Jono Pinskaus namuose G. Kirkilas buvo atsivežęs politologą Raimundą Lopatą ir R. Stonį.
Minėtame susitikime prieš pusantrų metų buvo susirinkę „darbiečiai“ Jonas Pinskus, Kęstutis Daukšys, Gintaras Furmanavičius ir socialdemokratas Gediminas Kirkilas. Į derybas buvo pakviesti ir jokių pareigų nei partijose nei valstybėje neužimantys rusiškų dujų tarpininkės „Dujotekanos“ vadovas Rimandas Stonys ir jo remiamo Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas R. Lopata. „Darbiečiai“ sako nesupratę, kodėl į susitikimą būsimas premjeras atsivedė „Dujotekanos“ vadovą R. Stonį ir politologą R. Lopatą.