Didžiausia grėsmė – gyvenimo patogumai
Paskaičiuota, kad namų ūkiai sunaudoja trečdalį visos ES energijos ir atsakingi už maždaug 20 proc. su energija susijusių anglies dvideginio dujų emisijų (išmetimų). 70 proc. namų ūkių sunaudojamos energijos yra skirta patalpų šildymui, 14 proc. – vandeniui šildyti, 12 proc. – apšvietimui bei elektros prietaisams. Dar 10 proc. ES į atmosferą išmetamų anglies dvideginio emisijų sudaro asmeninių automobilių išmetamos dujos.
Anot mokslininkų, dėl žmogaus veiklos per pastarąjį šimtmetį vidutinė metinė temperatūra pasaulyje pakilo 0,74 laipsnio, o Europoje — net iki 1 laipsnio. 20-tas amžius buvo šilčiausias per pastaruosius tūkstantį metų, paskutinis dešimtmetis – šilčiausias per šimtą metų. Vienuolika pačių karščiausių metų buvo užregistruoti per pastarųjų 12 metų laikotarpį.
Prognozuoja, kad iki 2100 m. vidutinė pasaulio temperatūra pakils 1,8-4 laipsniais, o blogiausiu atveju – net iki 6,4 laipsnio, jei žmonija neapribos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo į aplinką. Manantiems, kad keli laipsniai nieko nereiškia, mokslininkai primena, kad per paskutinįjį ledynmetį, daugiau nei prieš 11 500 metų, vidutinė pasaulio temperatūra buvo tik 5 laipsniais žemesnė nei dabar.
Tačiau panašu, kad ledynmetis mums negresia. Iki 2050 m. gali ištirpti 75 proc. Šveicarijos Alpių ledynų. Daugelis slidinėjimo kurortų jau dabar priversti naudoti dirbtinį sniegą.
Kol pasaulio valstybės bando derinti savo veiksmus kovoje su klimato kaita, Europos Komisijos ekspertai paruošė paprastus patarimus, kaip galėtų sutaupyti energijos (o tuo pačiu – ir pinigų) kiekvienas ES pilietis. Paskaičiuota, kad vidutinis europietis pagamina 11 tonų anglies dvideginio emisijų ekvivalento per metus, visi ES gyventojai kartu sudėjus – apie 5,5 mlrd. tonų.
Jei mes visi pasižadėtume sumažinti šį kiekį vos 10 proc., tai atitiktų kiekį, lygų Ispanijos ir Suomijos anglies dvideginio emisijoms kartu sudėjus.
Pavyzdžiui, įgyvendinus visus ekspertų patarimus, per metus sutaupytume beveik 10 tonų (9897 kg) anglies dvideginio emisijų, įgyvendinus tik keletą, paprasčiausių rekomendacijų – daugiau nei toną (1148 kg). Jei tai padarytų kiekvienas ES pilietis, šie skaičiai siektų atitinkamai 4,9 mlrd. ir 569 mln. tonų.
Kiek energijos išskiria buities prietaisai
Anot ekspertų, kurių patarimai pateikiami specialioje Europos komisijos svetainėje, šildymo sezono metu bute sumažinę temperatūrą vos 1 laipsniu, ne tik 5-10 proc. sumažintume savo išlaidas už šildymą, bet ir neišmestume į atmosferą 300 kg anglies dvideginio dujų.
Kadangi sandarūs langai sutaupo apie 70 proc. energijos, ekspertai pataria žiemą neatidarinėti jų be reikalo. Tiesa, su šiuo teiginiu nelabai sutiktų medikai.
Abejonių dėl poveikio sveikatai kelia ir patarimas vėdinant kambarį langus atidaryti tik porai minučių. Esą jei visus metus laikysime langus šiek tiek pravirus, energija, kurios reikės sušildyti namus šaltuoju metų laikotarpiu, išskirs beveik toną anglies dvideginio dujų.
Energijos sutaupyti galima net atradus teisingą vietą šaldytuvui. Jei šaldytuvas stovi šalia viryklės arba boilerio, energijos sunaudojama daug daugiau. Pavyzdžiui, patalpoje, kurioje temperatūra siekia 30–35 laipsnius šilumos, energijos sunaudojimas beveik padvigubėja ir per metus šaldytuvai išskiria apie 160 kg daugiau anglies dvideginio dujų.
Beje, energija be reikalo eikvojasi ir tuomet, jei į šaldytuvą dedate dar neatšalusį maistą.
Savo namuose išjungę 5 lemputes, kai jų nereikia, per metus sutaupysite apie 60 eurų, o į aplinką išsiskirs iki 400 kg mažiau anglies dvideginio dujų. Tiek pat sutaupysite, jei naudosite energiją taupančias lemputes.
Daug kas skeptiškai vertina patarimus nepalikti elektros prietaisų budėjimo režime. Tačiau paskaičiuota, kad 3 valandas per parą veikiant televizoriui, o likusias 21 val. laikant jį budėjimo režime, 40 proc. energijos sunaudojama būtent budėjimo režimui.
Elektros energiją naudoja net neprijungtas prie mobilaus telefono kroviklis. Paskaičiuota, kad nuolat laikant kroviklį įjungtą į elektros lizdą, iššvaistoma 95 proc. energijos ir tik 5 proc. energijos reikia telefonui pakrauti.
Kartais energijos gali sutaupyti tokie dalykai, apie kuriuos mes net nesusimąstome. Pavyzdžiui, jei visi europiečiai kaskart užvirintų tik tokį vandens kiekį, kokio jiems reikia, ir išvengtų per dieną bereikalingai užvirinamo bent litro vandens, sutaupytos energijos užtektų apšviesti trečdaliui Europos gatvių.
Prie klimato kaitos mažinimo prisidėtume ir puodą uždengdami dangčiu, kai gaminame valgį, nenaudoti pustuščių skalbyklių ir indaplovių, prausdamiesi po dušu, užuot maudęsi vonioje.
Užsukdami čiaupą, kai valotės dantis, per metus nepagaminsite maždaug 3 kg anglies dvideginio dujų, įsirengę silpnos srovės dušo galvutę – apie 230 kg, nepalikdami nuolat lašančio čiaupo – apie 20 kg.
O štai be įprasto raginimo rūšiuoti atliekas, ekspertai pataria kelis kartus naudoti pirkinių maišelius bei pirkti didesnės apimties produktų pakuotes. Pavyzdžiui, vienam 1,5 l buteliui pagaminti reikia mažiau energijos nei trims 0,5 l buteliams.
Ekologiško vairavimo ypatumai
Su kiekvienu automobilio sudegintu litru degalų į aplinką išskiriama daugiau kaip 2,5 kg anglies dvideginio dujų.
Ypač aukštos degalų sąnaudos ir emisijos, kai variklis dar nesušilęs, todėl trumpiems atstumams ekspertai pataria automobilio atsisakyti. Dar vienas ekspertų patarimas – važiuoti lėtai. Važiavimas didesniu nei 120 km/h greičiu kuro sąnaudas padidina iki 30 proc. nei važiuotumėte 80 km/h greičiu.
Apskritai, pavyzdingas vairavimas degalų sąnaudas gali sumažinti iki 5 proc. Todėl ekspertai pataria iš vietos pajudėti kuo ramiau, kuo anksčiau perjungti aukštesnes pavaras, važiuoti tolygiai, staigia nestabdyti. Paskaičiuota, kad nenaują automobilį, kuris 100 km „ėda“ 6,8 l benzino, vairuojant ekonomiškai galima sutaupyti apie 12 proc. degalų.
Jei trumpam sustoję nuolat išjunginėsite automobilio variklį, per metus galite sutaupyti apie 330 kg anglies dvideginio emisijų.
Ant mašinos stogo tvirtinama tuščia bagažinė degalų sąnaudas ir anglies dvideginio emisijas gali padidinti net iki 10 proc. Dar 5 proc. energijos sąnaudas padidina kondicionierius, todėl prieš jungdami jį kelioms minutėms praverkite langus. Šitaip sutaupysite degalų, užuot vėsindami saloną tik oro kondicionieriaus pagalba.
Tuo tarpu tinkamai pripūtę padangas per metus neišmesite apie 140 kg anglies dvideginio dujų.
Vienas sparčiausiai augančių pasaulyje anglies dvideginio emisijų šaltini – populiarėjantys skrydžiai lėktuvu. Pavyzdžiui, skrydis iš Berlyno į Budapeštą ir atgal išskiria 200-250 kg anglies dvideginio dujų vienam žmogui. Todėl ekspertai pataria ieškokite alternatyvų skrydžiams lėktuvu. Ar tai įgyvendinama – jau kitas kausimas.