Trys slibino galvos – valstybei priklausiusios bendrovės „Rytų skirstomieji tinklai“ ir „Lietuvos energija“ bei privačios bendrovės valdyta VST.
„NDX energijai“ priklauso 38,3 proc. „Leo LT“ akcijų, valstybei – 61,7 proc.
„Aš manau, kad tai yra teisingas sprendimas, skaidrus, demokratiškas“, – po paskutinių dokumentų pasirašymo sakė tuometinis premjeras Gediminas Kirkilas.
Tuo tarpu dabartinis jo įpėdinis Andrius Kubilius praėjusią savaitę pareiškė ardysiąs šį darinį.
„Iš tikrųjų toks kūrinys per šiuos metus neparodė, kad būtų pajėgus duoti pridėtinės vertės visam mūsų energetikos ūkiui. Per visišką savęs sukompromitavimą jis tik sukūrė papildomų problemų ir todėl nematau galimybių, kad toks „Leo“ galėtų likti. Paprasčiausiai galima sutarti su privačiu akcininku ir iš jo išpirkti tas akcijas“, – sakė A. Kubilius.
„Leo LT“ supriešino ir Lietuvos prezidentą Valdą Adamkų bei išrinktąją prezidentę Dalią Grybauskaitę.
V. Adamkus „Leo LT“ išardymą pavadino politiniais žaidimais, tuo tarpu D. Grybauskaitė šiuo klausimu pasisako ypač kategoriškai ir žada demonopolizuoti rinką.
„Leo LT“ – nevykęs, gėdingas sprendimas. Po Konstitucinio Teismo sprendimo tapo dar aiškiau: bendrovė įkurta nesilaikant krašto pagrindinio įstatymo. Nėra nei garantijų, nei prielaidų, kad ji gali atlikti uždavinį, kuriam buvo kurta - pastatyti naują atominę jėgainę. Ar mums reikalingas toks darinys?“ – dar būdama kandidatė į prezidentus kalbėjo eurokomisarė.
„Leo LT“ atsiradimo istorija
Nacionalinio investuotojo pradžia galima laikyti 2007 m. birželio pabaigoje Seimo priimtą, Vyriausybės teiktą Atominės elektrinės (AE) įstatymą, kuriame numatyta nacionalinio investuotojo bendrovę kurti „Lietuvos energijos“ pagrindu.
Tąkart už įstatymą vieningai balsavo tiek valdantieji socialdemokratai, tiek tuo metu opozicijoje buvę konservatoriai.
Prieš balsavo keturi Seimo nariai: Mišriai Seimo narių grupei priklausę Julius Veselka ir Petras Gražulis, „Tvarkos ir teisingumo“ (liberalų demokratų) frakcijos narys Egidijus Klumbys ir Tėvynės Sąjungos frakcijos narys Rytas Kupčinskas.
Balsuojant dėl šio įstatymo susilaikė aštuoni parlamentarai: Tėvynės Sąjungos frakcijos nariai – Povilas Jakučionis, Saulius Pečeliūnas, Jurgis Razma, Liudvikas Sabutis, Kazys Starkevičius, Mišriai Seimo narių grupei priklausęs Vidmantas Žiemelis, Naujosios sąjungos narė Nijolė Steiblienė, „Tvarkos ir teisingumo“ (liberalų demokratų) frakcijos narys Rimantas Smetona.
2008 m. vasarį prezidentas Valdas Adamkus pasirašė po ilgų diskusijų Seime pakeistą minėtą įstatymą.
Privačiam investuotojui suabejojus„Lietuvos energijos“ nepriklausomumu, Seime buvo nuspręsta, kad „Leo LT“ bus kuriamas ne šios įmonės pagrindu, kaip kad buvo numatyta birželį priimtame AE įstatyme, o naujos patronuojančios bendrovės pagrindu.
Pernai balandžio pabaigoje pasirašytos „Leo LT“ steigimo sutartys. Pirmuoju „liūto“ vadovu tapo Rymantas Juozaitis, anksčiau vadovavęs „Lietuvos energijai“.
Pirmojo vos sukurtos bendrovės vadovo alga buvo apie 50 tūkst. Lt per mėnesį, po kelių karpymų dabartinis ir jau trečiasis „Leo LT“ vadovas Rimantas Vaitkus uždirba 27,2 tūkst. Lt.
Formuojama bendrovė sulaukė dalies visuomenės pasipriešinimo: buvo pradėti rinkti parašai dėl „Leo LT“ įsteigimo atšaukimo, Seimas nutarimu kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl šios bendrovės įkūrimo atitikimo Konstitucijai. Tačiau Teismas nusprendė, kad Konstitucijai prieštarauja ne tie Atominės elektrinės įstatymo straipsniai, dėl kurių buvo kreiptasi, o pora kitų teisės aktų ir bendrovės išformuoti nereikia.
Piliečių santalka taip pat yra įkūrusi neformalią „Leo LT“ stebėtojų grupę, buvo pradėta akcija „Neperku „Maximoje“.
DELFI primena, kad „NDX energija“ priklauso „VP Grupei“, valdančiai ir didžiausią mažmeninės prekybos tinklą „Maxima“.