VVTAT atkreipia dėmesį, kad nors įstatymai numato, kad buitiniams vartotojams reikia apsispręsti dėl sutarčių pasirašymo (pakeitimo) ir dėl karštu vandeniu apsirūpinimo būdo pasirinkimo iki š. m. liepos 1 d., tačiau pati „Vilniaus energija“ neužtikrino reikiamų terminų.
"Pasiūlymus UAB „Vilniaus energija“ vartotojams pateikė tik birželio viduryje kartu su pateiktomis sąskaitomis už suvartotą šilumos energiją, t. yra praėjus beveik pusmečiui po Taisyklių įsigaliojimo", - sakoma VVTAT pranešime.
Pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalį „Vartotojai daugiabučiuose namuose gali Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį.“ Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites viešai paskelbus jo darbotvarkę.
"Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju vartotojams nesudaroma reali galimybė per nustatytą terminą išreikšti nuomonės ir priimti sprendimo dėl karšto vandens būdo pasirinkimo", - sakoma vartotojų gynėjų pranešime.
Abejonių VVTAT kelia ir UAB „Vilniaus energija“ vartotojams pateikiama informacija, kad antrasis karšto vandens aprūpinimo būdas yra pigesnis už pirmąjį, nes dar nėra apskaičiuota, kiek minėtu atveju kainuotų karštas vanduo įskaičiavus visas kainos dedamąsias dalis (ne tik geriamąjį vandenį ir šilumą jam pašildyti).
VVAT mano, kad UAB „Vilniaus energija“ siūlydama pasirinkti antrąjį karšto vandens aprūpinimo būdą nepaaiškina vartotojams apie pasirinkus šį būdą jiems teksiančią atsakomybę, pasekmes ir apie tai, kad tokiu atveju bendrovė neatsako už patiekto karšto vandens kokybę.
Pažymėtina, kad nesant karšto vandens tiekėjo, su vartotojais nesudaromos karšto vandens tiekimo sutartys, todėl nėra atsakingų už Šilumos ūkio įstatyme bei poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytas prievoles - įrengti, keisti, prižiūrėti karšto vandens apskaitos prietaisus, užtikrinti vartotojams tiekiamo karšto vandens kokybę, tiekimo nepertraukiamumą, teikti paslaugas mažiausiomis sąnaudomis ir kt.
Vartotojams atsiskaitant pagal metrologiškai nepatikrintus karšto vandens prietaisus ir nesant atsakingų už karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenų deklaravimo kontrolę, dažnai nukenčia sąžiningi ir pareigingi vartotojai, apmokėdami nesąžiningų vartotojų suvartotą, bet nedeklaruotą šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti. Be to, su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis dažniausiai atsispindi sąskaitose už suvartotą šiluminę energiją.
VVTAT atkreipia dėmesį, kad vartotojas prieš apsispręsdamas dėl šilumos tiekėjų pateiktų pasiūlymų, kilus neaiškumams turi teisę reikalauti iš paslaugų teikėjo, kad jam būtų suteikta visapusiška, išsami ir teisinga informacija apie teikiamas paslaugas, jų kainą, kokybę, paslaugų teikimo būdus, kitus ypatumus ir kitas esmines aplinkybes, kuria remiantis vartotojas galėtų priimtų sprendimą, atitinkantį jo interesus ir pagrįstus lūkesčius.