„Mes savo elektrinę planuojame statyti siekdami užtikrinti savo energetinį saugumą. Tam, kad tai būtų padaryta, reikia būti nepriklausomam nuo kaimynų. Kiek aš žinau, Kaliningradas labiau orientuojasi į lenkų ir vokiečių rinkas ir nemano, kad lietuviai viską iš jų nupirks. Baltarusiai, aišku, pagrindinę energiją planuoja sunaudoti patys, bet jeigu bus atliekamos, jie pardavinės ir mums. Lietuvos rinka nėra didelė, todėl jiems ji nėra ypatingai įdomi“, – DELFI apie būsimas kaimynų jėgaines sakė Lietuvos energetikos instituto direktorius, profesorius Eugenijus Ušpuras.
Jis neatmeta, kad Kaliningrado AE pagaminama elektra gali būti pigesnė nei gaminama Lietuvos AE, o tai gali pakenkti Lietuvos jėgainei.
„Kadangi reaktoriai ir kuras bus iš Rusijos, ji gali būti pigesnė nei mūsų, nes mes kitokią jėgainę statysime. Aišku, rusai bent jau mums elektros nepardavinės labai pigiai. Mums jie pardavinės šiek tiek pigiau nei galėsime patys pasigaminti, o jeigu mes negalėsime patys pasigaminti, tai jie mums pardavinės už bet kokią kainą“, – kalbėjo E. Ušpuras.
Jis neatmeta, kad susikūrus Baltijos šalių elektros rinkai ir Kaliningrado AE elektrą ėmus pardavinėti kur kas pigiau nei Lietuvos AE, mūsiškė galėtų bankrutuoti. Tačiau į visus Lietuvai rūpimus klausimus esą turėtų atsakyti tarptautinis konsultantų konsorciumas, vadovaujamas investicijų banko „NM Rothschild&Sons“.
„Gal tas konsultantas ir pasakys: žmonės, nereikia, nestatykit, neišgyvens ta elektrinė.(...) Bet Kaliningrade elektrinė dar irgi yra ant popieriaus. Ar bus ji, ar nebus, tai tam tikras psichologinis spaudimas, manau, yra. Gamybiniai pajėgumai Rusijoje nėra tokie galingi, nestato rusai daug reaktorių, kad jau būtų toks konvejeris. Jiems reikės pagaminti du reaktorius Kaliningradui ir du reaktorius Baltarusijai. Ar jie sugebės per tokį trumpą laiką keturis reaktorius pagaminti, kai dabar per tokį patį laiką nepagamina nė vieno? Blefavimo elementų čia yra nemažai“, – atkreipė dėmesį profesorius.
Kaliningradas gali parduoti tik mums
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Tomas Janeliūnas DELFI taip pat sakė kol kas neturįs tikresnių žinių apie realius kaimynų statybos planus, tačiau pripažino, kad jų veiksmai gali pakoreguoti mūsų mūsiškės jėgainės galingumą.
„Aš manyčiau, kad į tai turi būti atsižvelgiama, nes tokiu atveju reikėtų žiūrėti, ar tos elektrinės, kurios yra planuojamos Baltarusijoje ir Kaliningarde, būtų skirtos tik vietiniams poreikiams. Baltarusijos atveju tai dar galbūt būtų įmanoma, tačiau Kaliningrado atveju greičiausiai tokia elektrinė būtų orientuota į eksportą. Nebūtinai turėtume pirkti Kaliningrado AE gaminamą elektrą. Tai tektų daryti tuo atveju, jei patys nepasigamintume reikiamo kiekio arba mūsų elektra būtų brangesnė nei kaimynų“, – sakė jis.
Jo manymu, Lietuvos ir Kaliningrado elektrinės turėtų atsirasti panašiu laiku.
„Kaliningradas gali bandyti dempinguoti kainas, nes jų išlaidos pačios AE statybai gali būti gerokai mažesnės. Bet Kaliningradas gali neturėti, kam parduoti elektrą, išskyrus Lietuvą, nes bent jau kol kas jie neturi kitų jungčių. Taigi šiuo požiūriu patys kaliningradiečiai galėtų tapti savo elektrinės įkaitais. Aš įsivaizduoju, kad jiems taip pat situacija nėra visiškai žinoma ir statytis elektrinę nežinant, ar Lietuvoje nebus dar galingesnės, kuri visiškai patenkintų Lietuvos ir netgi dar tolimesnių kaimynų poreikius. Visiškai įmanoma, kad jie labai atidžiai stebi mūsų diskusijas ir tai galėtų būti vienas iš motyvų praktiškai imtis arba nesiimti šio projekto“, – atkreipė dėmesį T. Janeliūnas.
Kartu jis pripažįsta, kad kaimyninės šalys jėgaines gali statyti remdamosis ne tik ekonominiais skaičiavimais, bet ir politine valia.
„Aišku, Rusija ir Baltarusija yra išskirtinės valstybės ir tuo, kad kartais ne visuomet ekonominė logika yra svarbiausia. Ypač Baltarusijoje pakanka politinio sprendimo, o sąnaudos ar ekonominis efektyvumas vieno ar kito projekto nėra toks esminis dalykas, todėl šiuo atveju, įsivaizduoju, kad pagrindinis kriterijus ir bus politinis pasirinkimas. O čia irgi yra rizikos, nes politiniai vadovai nėra amžini ir kartais keičiasi, o su jų pasikeitimu gali keistis statybos planai“, – sakė TSPMI docentas.
