Kad į nieko bendro su antstoliais neturinčių asmenų rankas patekusi privati informacija bet kada gali būti panaudota prieš finansinių problemų turinčius žmones, žmones įspėja ir Lietuvos antstolių rūmai. Jų vadovai baiminasi, kad informacija nenutekėtų ir vadinamiesiems telefoniniams sukčiams ar kitiems nusikaltėliams.

Prieš dvi savaites regioninėje ir respublikinėje spaudoje pasirodė skelbimai, kuriais siekiama atkreipti nuo antstolių nukentėjusių asmenų dėmesį. „Manote, kad Jūsų teisės pažeidžiamos? Informuokite apie neteisėtus antstolių veiksmus“, - išspausdintame skelbime raginama skambinti telefono numeriu Vilniuje.

Jį surinkę išgirstame: „Sveiki, jūs paskambinote karštąja linija. Jūs galite išsakyti pastabas apie antstolių darbą. Spauskite vienetą, jeigu esate antstolių darbu nepatenkinti. Spauskite dvejetą, jei esate antstolių darbu patenkinti“.

Paspaudus vienetą, prašoma išsakyti savo nusiskundimus, įvardinti „visą reikiamą informaciją, pavardes, datas, adresus ir kuo tiksliau apibūdinti situaciją“.

Jeigu este patenkinti antstolių darbu, taip pat galite išsakyti savo nuomonę. Tiesa, su jumis niekas nekalbės – visas jūsų mintis užfiksuos telefono autoatsakiklis.

DELFI išsiaiškino, kad skelbimus spaudoje užsakė Lietuvos skolų išieškojimo įmonių asociacija. Jai vadovaujantis Petras Kadziauskas teigia kol kas nesulaukęs jokių priekaištų dėl gyventojų pateiktų duomenų apie antstolių darbą.

„Kas gali užtikrinti, kad duomenys nenutekės? Gal aš galiu“, - P.Kadziauskas neslėpė nustebęs, kad kilo abejonių, jog Lietuvos gyventojų oficialiai neįvardijamiems asmenims patikėti duomenys gali pakliūti į kitų žmonių rankas.

„Žinoma, visko gali pasitaikyti, tačiau mūsų asociacijos nariai nesislapsto, mums nepriklauso mažos kompanijos, kurios padirba metus ir dingsta, - sakė asociacijos direktorius. – Mus vienija kompanijos, kurių akcinis kapitalas priklauso užsieniečiams, veikiantiems Skandinavijoje, Vokietijoje. Nemanau, kad kas nors norės rankas susigandinti reputaciją dėl kokios nors vienos senutės“.

Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Asta Astrauskienė DELFI teigė girdėjusi apie „skundų telefoną“, tačiau patikino, kad antstoliai ir juos kontroliuojančios institucijos yra nesusijusios su paslaptingąja reklama.

„Neprisistatantys apklausos rengėjai neturi įgaliojimų vertinti antstolių veiklą ar ginti priverstinio išieškojimo procese dalyvaujančių šalių interesus. Apklausos tikslas viešai neįvardijamas, todėl jo teisėtumas kelia abejonių“, - A.Astrauskienė pabrėžė, kad piliečių pareiškimus dėl antstolių veiklos nagrinėja Seimo kontrolierių įstaiga, Teisingumo ministerija ir Antstolių rūmai.

Lietuvos skolų išieškojimo įmonių asociacijos vadovas teigia, kad informaciją iš gyventojų renka, nes ateityje ketina kreiptis į Teisingumo ministeriją bei Seimą, rengiantį Antstolių įstatymo pakeitimo įstatymą. „Šis įstatymas dar labiau praplės antstolių galias, dar labiau iškraipys rinką, nes Vyčiu prisidengdami antstoliai veikia kaip privatūs asmenys“, - P.Kadziauskas tikino, kad šiuo metu antstoliams ir skolų išieškotojams yra sudarytos nevienodos sąlygos konkuruoti.

„Antstoliai turi daug galių ir jie pažeidžia žmonių teises, - kad galėtume įrodyti, mes renkame informaciją“, - tikino asociacijos vadovas.

Paklaustas, kodėl skelbdamasi spaudoje asociacija nuslepia, kas įsteigė vadinamąjį „nuomonių telefoną“, P.Kadziauskas sakė: „Jeigu mes pasakysime, kad apklausą vykdo Skolų išieškojimo asociacijos nariai, ar kas nors patikės, kad tai darome nuoširdžiai? Tačiau nemanau, kad tai yra apgaulė“.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją