Įmonėse, kuriose kolektyvinės darbo sutarties nėra, darbuotojai nemokamų atostogų išleidžiami tik dėl Darbo kodekse numatytų priežasčių arba darbuotojui ir darbdaviui geranoriškai susitarus.
Kodekso 184 straipsnis numato, kad nemokamos atostogos turi būti suteiktos darbuotojams, auginantiems vaiką iki 14 metų (iki 14 kalendorinių dienų), neįgalų vaiką iki 18 metų (iki 30 kalendorinių dienų), tėvui moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros atostogų metu (bendra trukmė negali viršyti 3 mėnesių), neįgaliajam (iki 30 kalendorinių dienų per metus), darbuotojui, vienam slaugančiam neįgalųjį (iki 30 kalendorinių dienų), darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį (tokiam laikui, kurį rekomenduoja gydytojas).
Trumpalaikės nemokamos atostogos taip pat suteikiamos santuokai sudaryti bei mirusio šeimos nario laidotuvėms. Abiem atvejais – ne mažiau trijų kalendorinių dienų.
Visais kitais atvejais darbuotojo reikalavimai išleisti jį nemokamų atostogų priklauso nuo darbdavio geranoriškumo. Reikalauti suteikti atostogas jo nurodytu laiku darbuotojas negali.
Ta pati taisyklė taikoma ir darbdaviui. Jis negali reikalauti, kad darbuotojas ne savo valia eitų nemokamų atostogų.
Darbo teisės specialistas patvirtino, kad tokių pažeidimų iki šiol pasitaiko gamybos sektoriuje, ypač prastovos darbovietėje metu. Darbdaviai verčia darbuotojus eiti nemokamų atostogų, kartais net vietoje priklausančių kasmetinių, siekdami nemokėti už prastovos laiką.
„Tačiau situacija taisosi. Tokių pažeidimų – vis mažiau. Prastovos įforminamos ir darbuotojai nevaromi ilsėtis per prievartą“, - sakė vyresnysis inspektorius J.Noreika.
Klaipėdos darbo inspekcijai netenka spręsti konfliktinių situacijų, susijusių su nemokamomis atostogomis.
„Atostogų suteikimo tvarka palikta šalių susitarimui bendrovės viduje. Susitaria patys“, - teigė J.Noreika.