- dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių.
Žinoma, bet kuriuo iš šių pagrindų nutraukus darbo sutartį, rezultatas lieka tas pats – darbuotojas atleidžiamas iš darbo. Tačiau darbuotojai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kokiu pagrindu jie galėtų ar turėtų būti atleidžiami iš darbo vienu ar kitu atveju. Atleidimo iš darbo pagrindas svarbus dėl to, jog būtent nuo atleidimo pagrindo priklauso darbuotojo teisės ir pareigos įspėjimo laikotarpio bei išeitinės išmokos atžvilgiu.
Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu (Darbo kodekso 125 str.)
Šiuo atveju darbo sutartis yra nutraukiama susitarus darbdaviui ir darbuotojui. Iniciatyvos nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu gali imtis bet kuri iš šalių, tai yra, tiek darbdavys, tiek ir pats darbuotojas. Šalis, kuri nori nutraukti darbo sutartį, turi pateikti pasiūlymą kitai šaliai. Pasiūlymas pateikiamas raštu, jame turėtų būti nurodoma data, nuo kurios pageidaujama nutraukti darbo sutartį, kitos sutarties nutraukimo sąlygos.
Jei antroji šalis sutinka nutraukti darbo sutartį, ji apie tai turi pranešti per 7 dienas, taip pat raštu. Jei per 7 dienas antroji šalis nepateikia atsakymo, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atmestas. Jei antroji šalis priima pasiūlymą, sudaromas susitarimas nutraukti darbo sutartį, kurį turi pasirašyti abi šalys.
Susitarime turi būti aptarta nuo kada darbo sutartis nutraukiama. Pastebėtina, kad šiuo atveju įstatymai nenumato jokio minimalaus laikotarpio, kurį darbuotojas turi išdirbti prieš nutraukiant darbo sutartį, taigi, data, nuo kurios darbo sutartis yra nutraukiama, nustatoma pagal pačių šalių pageidavimą. Kartais yra manoma, kad nutraukiant darbo sutartį šalių susitarimu, išeitinė išmoka darbuotojui apskritai nepriklauso, tačiau reikia pastebėti, kad nutraukiant darbo sutartį minėtuoju pagrindu, šalys gali susitarti ir dėl išeitinės išmokos darbuotojui sumokėjimo bei šios išmokos dydžio.
Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu (Darbo kodekso 127 str.)
Šiuo atveju reiktų skirti dvi situacijas: pirma, kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo pareiškimu nesant svarbių priežasčių (Darbo kodekso 127 str. 1 d.), ir antra, kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo pareiškimu, esant svarbioms priežastims (Darbo kodekso 127 str. 2 d.). Atskirti šiuos atvejus yra būtina, kadangi būtent nuo to, kuriuo pagrindu nutraukiama sutartis, priklauso darbo sutarties nutraukimo datos nustatymas bei išeitinės išmokos darbuotojui išmokėjimas.
Nutraukiant darbo sutartį darbuotojo pareiškimu nesant svarbių priežasčių, darbuotojas apie darbo sutarties nutraukimą turi raštu įspėti darbdavį prieš 14 kalendorinių dienų. Pastebėtina, kad darbdavys negali versti darbuotojo pateikti prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo, nes sprendimą nutraukti darbo sutartį šiuo atveju gali priimti tik pats darbuotojas.
Be to, darbdavys neturi teisės nepriimti tokio darbuotojo prašymo, kadangi tai yra išimtinė darbuotojo teisė. Ne gana to, darbuotojas savo prašyme gali nenurodyti jokių priežasčių, dėl kurių jis nutraukia darbo sutartį. Šiuo atveju išeitinė išmoka darbuotojui nepriklauso.
Nutraukiant darbo sutartį darbuotojo pareiškimu esant svarbioms priežastims, darbuotojas turi papildomų garantijų. Pirma, nutraukti darbo sutartį, kai yra svarbios priežastys, darbuotojas gali įspėjęs darbdavį prieš tris dienas. Antra, nutraukiant darbo sutartį minėtu pagrindu, darbuotojui priklauso jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Svarbiomis priežastimis, nutraukiant darbo sutartį darbuotojo pareiškimu, yra laikoma:
- darbuotojo liga ar neįgalumas, trukdantys tinkamai atlikti darbą (turėtų būti pateikiama atitinkama medicininė išvada);
- jei darbdavys nevykdo savo įsipareigojimų, nustatytų darbo sutartyje, kolektyvinėje sutartyje ar įstatymuose (pavyzdžiui, nesuteikia darbuotojui mokymosi atostogų, kai darbuotojas turi į jas teisę);
- jei darbuotojas yra įgijęs teisę į visą senatvės pensiją arba ją gauna;
- kitos priežastys, nustatytos kolektyvinėje sutartyje.
Nutraukiant darbo sutartį darbuotojo pareiškimu esant svarbioms priežastims, tiek darbuotojo prašyme, tiek įforminant darbo sutarties nutraukimą būtina nurodyti, kuria svarbia priežastimi yra remiamasi nutraukiant darbo sutartį.
Darbo sutarties nutraukimas dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių (Darbo kodekso 128 str.)
Kaip ir prieš tai aptartu atveju, iniciatyva nutraukti darbo sutartį šiuo pagrindu priklauso darbuotojui, jei yra tam tikros nepriklausančios nuo darbuotojo aplinkybės, o būtent:
- jei darbuotojo darbo vietoje prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi daugiau kaip 30 dienų iš eilės (arba sudaro daugiau kaip 60 dienų per paskutinius 12 mėnesių);
- jei darbdavys daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemoka darbuotojui viso jam priklausančio darbo užmokesčio.
Nutraukiant darbo sutartį aptariamu pagrindu, darbuotojas turi įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš tris dienas. Prašyme taip pat turi būti nurodyta viena iš paminėtų aplinkybių, dėl kurios nutraukiama darbo sutartis. Darbuotojui taip pat turi būti išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Svarbu, kad darbuotojas, siekdamas nutraukti darbo sutartį, savo prašyme tinkamai nurodytų darbo sutarties nutraukimo pagrindą ar (ir) priežastis, kadangi nuo darbo sutarties nutraukimo pagrindo priklausys ir darbo sutarties nutraukimo sąlygos (įspėjimo darbdaviui terminas, išeitinės kompensacijos mokėjimas).
Be to, darbuotojas, prieš pasirašydamas darbo sutartyje dėl jos nutraukimo, turėtų atidžiai pasižiūrėti, koks darbo sutarties nutraukimo pagrindas (Darbo kodekso straipsnis) yra nurodytas.
Iškilus neaiškumams, turint abejonių dėl galimo darbo sutarties nutraukimo pagrindo, patartina visada prieš pateikiant darbdaviui prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo pasikonsultuoti su teisininkais ir išsiaiškinti savo galimybes.
Straipsnyje išdėstyta nuomonė nepretenduoja į absoliučią tiesą. Tai autoriaus nuomonė aktualiu klausimu, grindžiama Lietuvos Respublikos įstatymais, kuriai pritarti ar ne, yra kiekvieno asmens teisė.
Konsultacijas rengia VšĮ “Vilniaus universiteto Teisės klinika” – nemokamos teisinės konsultacijos, Vilnius, Vilniaus g. 25; tel: 8 (5) 231 28 00; el.paštas: teises.klinika@tf.vu.lt ; www.teisesklinika.lt