Sostinės antstolio baudžiamąją bylą pradėjo nagrinėti Vilniaus miesto trečiasis apylinkės teismas. Vilniaus apygardos prokuratūra V. Stunguriui yra pareiškusi kaltinimus dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, siekiant turtinės naudos.
Kaip teisme kalbėjo valstybinis kaltintojas Mindaugas Barkauskas, po antstolių sistemos reformos 2003-iaisiais veiklą pradėjęs V. Stungurys iki 2006-ųjų bankuose laikė iš skolininkų išieškotus ir sąskaitose susikaupusius pinigus pervesdavo į kituose bankuose atidarytas asmenines sąskaitas, sudarydamas terminuotąsias indėlio sutartis.
Antstolis sudarydavo tik mėnesio trukmės sutartis. Padėdamas milijoną litų jis per mėnesį gaudavo apie 2,5 tūkst. Lt palūkanų. Paskaičiuota, kad per 3 metus V. Stunguriui bankai sumokėjo beveik ketvirtį milijono.
Pasak prokuroro M. Barkausko, antstoliai yra prilyginami valstybės tarnautojams, todėl V. Stungurys tyčia piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, dėl to buvo padaryta didelė žala valstybei bei diskredituotas antstolio vardas.
Antstolis: esu kaltas, galiu grąžinti pinigus
Trečiadienį prieš teismą stojęs V. Stungurys prisipažino kaltu. „Savo veiką pavadinčiau kaip žioplą klydimą", - teisėjui Mamertui Misiūnui aiškino kaltinamasis.
Antstolis sakė, kad po sistemos reformos pradėjus veiklą jam buvo patikėtos milijoninės sumos. „Patogumo ir saugumo dėlei nusprendžiau struktūrizuoti valdymą – pinigus paskirstyti po kelis bankus, - teismui aiškino V. Stungurys. – Kadangi esu fizinis asmuo, banko bankroto atveju, visą žalą turėčiau iš savo asmeninės sąskaitos. Be to, jeigu pinigai būtų laikomi vienoje sąskaitoje ir mane pagrobtų, būtų labai paprasta šiuos pinigus pasisavinti. Mes nebuvome garantuoti, kad bet kuriuo metu kas nors įsiverš į kontorą ir neprikiš pistoleto prie kaktos".
V. Stungurys sakė, kad kartą jau buvo mėginta su suklastotu pasu pinigus pasisavinti iš banko.
„Mano tikslas nebuvo palūkanos, aš tik norėjau, kad žmonės ir įmonės atgautų jiems priklausančius pinigus", - antstolis aiškino, kad gautos palūkanos buvo įtraukiamos į bendrąsias pajamas, be to, valstybei buvo sumokėti mokesčiai.
„Lietuvos bankas yra išaiškinęs, kad bankai privalo mokėti palūkanas net už sąskaitos likutį, todėl net laikydamas einamojoje sąskaitoje būčiau gavęs palūkanas", - teismą įtikinėjo antstolis.
Sutartis su bankais V. Stungurys sudarinėjo tik mėnesio laikotarpiui, nes esą taip paprasčiau buvo buhalterijai, be to, per šį laikotarpį paaiškėdavo, ar pinigus reikia pervesti kreditoriams. Tačiau jeigu antstolis būtų sutartį sudaręs metams ir ją nutraukęs anksčiau, palūkanų būtų negavęs.
„Pažeisti įstatymų ir piktnaudžiauti tarnyba tikrai neturėjau tikslų", - antstolis tikino sutinkąs grąžinti gautas palūkanas, tačiau „tik nurodykite, kur".
Teisiamas jau antras antstolis
V. Stungurio byla dėl neteisėtai gautų palūkanų – jau antroji, pasiekusi teismą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antstolį Gintarą Matkevičių yra pripažinęs kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui.
Nors antstolis ir nėra valstybės tarnautojas, tačiau tai – valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas funkcijas.