Kaip pažymėjo trijų teisėjų kolegija, jeigu eismo nelaimė, kurioje automobilis susiduria su laukiniu gyvūnu, įvyksta saugiame kelyje, tai vertintina kaip atsitiktinumas.
„Laukinio gyvūno staigus iššokimas į kelią naktį vertintinas kaip nenugalimos jėgos aplinkybė, šalinanti valstybės, kaip laukinės gyvūnijos savininkės atsakomybę pagal Civilinio kodekso nuostatas“, - paskelbė teisėjų kolegija.
Vilniaus apygardos teismas bendrovės „If draudimas“ ieškinį Lietuvos valstybei dėl žalos atlyginimo nagrinėjo jau antrą kartą – prieš tai taip pat buvo paliktas draudikams nepalankus teismo sprendimas. Tačiau bylą kasacine tvarka nagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) ją grąžino nagrinėti iš naujo.
Bylą pralaimėję draudikai teismo sprendimą dar galės skųsti kasacine tvarka.
Draudimo bendrovės ieškinyje buvo teigiama, kad 2006-ųjų gegužės 11-ąją kelio Biržai-Pandėlys-Rokiškis 46-ajame kilometre „If draudime“ apdraustas automobilis „Mercedes Benz Sprinter 313“ susidūrė su staiga į kelią išbėgusiu briedžiu.
Už apgadintą automobilį jo savininkui buvo išmokėtas 37 tūkst. 622,82 Lt atlyginimas. Šią sumą draudimo bendrovė nusprendė prisiteisti iš valstybės, nes ji yra laukinės gyvūnijos savininkė ir atsakinga už padarytą žalą.
Be to, ieškinyje buvo nurodyta, kad LR norminiai aktai įpareigoja valstybę tinkamai valdyti gyvūniją bei imtis įvairių apsaugos priemonių.
Teismas nenustatė kompetentingų valstybės institucijų darbuotojų kaltų veiksmų bei neveikimo, dėl ko galėjo kilti eismo įvykis.
„Byloje nenustatyta, kad minėta kelio atkarpa būtų buvusi išskirtinai pavojinga, dėl ko būtų būtinos specialios priemonės – atitinkamų kelio ženklų pastatymas, vielos tinklo atitvarų ar gyvūnų praginų įrengimas“, - teisėjų kolegija nusprendė, kad valstybė negali būti pripažinta atsakinga dėl eismo įvykio metu atsiradusios žalos.
Teismas taip pat pabrėžė, kad viename Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, jog „laukinės gyvūnijos savitumas yra tas, kad ji yra labai dinamiška, laisvėje esantys laukiniai gyvūnai keičia savo buvimo vietą, dėl to laukinės gyvūnijos, kaip visumos, valdymas ir disponavimas ja (kaip daiktu) yra neįmanomas“.
Teismo nuomone, gyvūno (briedžio) susidūrimas su didesnio pavojaus šaltiniu (automobiliu) tėra draudiminės rizikos įvykis – esą ženklų ar kitų kelio apsaugos priemonių (vielos, tinklo, atitvarų ir kt.) nebuvimas įvykio vietoje nepaneigia draudimo kompanijos atsakomybės nebuvimo.
Tiesa, po automobilio susidūrimo su briedžiu nelaimės vietoje buvo pastatyti įspėjamieji kelio ženklai.