Grąžos teks palaukti
Didžiuosiuose miestuose aktyviai veikiančios bendrovės „YIT Kausta būstas“ atstovai pastebi, kad nuo šios vasaros pradžios būsto paklausa Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje sumažėjo per pusę. Statytojai tragedijos kol kas neįžvelgia. Vasara – metas, kai pirkėjų aktyvumas išgaruoja, sandorių sumažėja.
Tačiau didieji rinkos žaidėjai šio rudens laukia su šiokiu tokiu nerimu. „Suprantama, ateis laikas, kai būstą parduoti taps sunkiau. Atsiras tuščių butų, grąžos investuotojams teks palaukti. Žinoma, su tokiomis sąlygomis taikytis galės tik didžiosios bendrovės“, – mano įmonės „YIT Kausta būstas“ direktorius Algimantas Nekrašius.
Finansų ir nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Re&Solution“ Investicijų ir analizės departamento vadovė Neringa Rastenytė tvirtino, kad šiandien kai kurie projektų vystytojai jau neparduoda visų butų iki namo parengimo eksploatuoti dienos.
Pasak analitikės, jei darbus atlieka nelabai patikimo statytojo įvaizdį turinti bendrovė, o būstui parenkama prastesnė vieta, pasiūla kai kuriais atvejais jau šiuo metu viršija paklausą. „Tokių atvejų jau pastebime Vilniuje. Bet tai dar nėra paplitęs reiškinys“, – teigė N. Rastenytė.
Tuo metu bendrovės „Eika“ plėtros direktorė Viktorija Beatričė Radzevičienė konstatuoja, kad būsto rinka rimsta. Pirkėjams tampa vis sunkiau įsiūlyti prestižinio būsto kategorijai priskiriamus butus. Tai pastaruoju metu pastebima Klaipėdoje.
„Eikos“ duomenimis, uostamiestyje užsistovėjo butai, kurių kvadratinio metro kaina didesnė nei 8 tūkst. Lt. Jei, pavyzdžiui, ekonominės klasės 150 butų projektas parduodamas per tris mėnesius, per tokį pat laiką prestižinės klasės butai parduodami vos keli.
Pigti nėra pagrindo?
Ar šie signalai rodo, kad didmiesčiuose jau atsirado prielaidų būstui pigti? Statytojai ir nekilnojamojo turto konsultantai tuo netiki.
Nors įmonės „YIT Kausta būstas“ vadovas A. Nekrašius neatmeta, kad kai kuriuose projektuose prieš įkurtuves dar šiemet 20–30 proc. būsto gali likti neparduota, tačiau nemano, kad tai sukels paniką.
A. Nekrašius projektuoja kelis galimus scenarijus. Šią problemą įmonės esą spręs keliais būdais – vienos lauks geresnių dienų ir stabdys statybas, kitos projektus gali parduoti konkurentams, treti rinkos dalyviai, spaudžiami įsiskolinimų, gali apkarpyti kainas.
„Tačiau esu įsitikinęs, kad pigiau bus siūlomi tik butai-pusgaminiai, turintys broko. Tai bendro kainų lygio nepaveiks“, – mano bendrovės „YIT Kausta būstas“ vadovas.
Įmonės „Eika“ plėtros vadovė V. B. Radzevičienė teigė, kad, žvelgiant į trumpalaikę perspektyvą, gali šiek tiek nusiristi prestižinių butų kainos, tačiau per ateinančius dvejus trejus metus šalies didmiesčiuose tikrai neatsiras daug tuščių būtų.
„Joks burbulas nesprogs. Tik privačiai, matyt, kai kuriais atvejais bus sutariama būstą parduoti iki 10 proc. pigiau nei reklamuojama“, – teigė pašnekovė, pripažinusi, kad statytojų pelnas gali kristi.
Įmonės „Eika“ atstovė V. B. Radzevičienė tvirtino: tikimybė, kad statytojai rinkai per artimiausius metus pasiūlys per daug būsto, yra labai maža. Esą nekilnojamojo turto plėtra – ne duonos kepimas. Statybos užtrunka 1–3 metus, rinkoje didžiąją dalį pyrago raiko kelios įmonės. Tad verslininkams palyginti paprasta įvertinti būsto poreikį.
Tradicijos keisis
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Nerijus Juodelis įsitikinęs: nėra normalu, kai 90 proc. butų parduodama neišliejus namo pamatų. Vienas „Ober-Haus“ vadovų mano, kad 2007-ieji bus lūžio metai – esą projektų vystytojai su pirkėjais pradės derėtis dėl kainų, sutarčių sąlygų.
„Tarkime, dar pernai jokio pokalbio tarp pirkėjų ir pardavėjų nebuvo. Pasakyta: „Nenori, nepirk – yra laukiančių“. Manau, šie metai pakeis tradicijas“, – teigė pašnekovas.
N. Juodelio teigimu, Klaipėda iš tiesų yra pirmasis iš didmiesčių, kuris jau nebegali skųstis per menka pasiūla. Pernai uostamiestyje pastatyta apie 950 naujų butų, šiemet planuojama įrengti net 1 300. „Tai, manau, ir yra toji riba, kiek gyventojai galėtų nupirkti“, – teigė vienas „Ober-Haus“ vadovų.
N. Juodelis tvirtino, kad Klaipėdoje ypač išryškėjo visai šaliai aktuali problema – dalis potencialių būsto pirkėjų jo tiesiog nebeįperka. Uostamiestyje būsto kainos panašios į Vilniaus: gyvenamuose rajonuose už naujo buto kvadratinį metrą prašoma 5,5–7 tūkst. Lt, prestižiniuose – 6–12 tūkst. Lt.
Sostinėje 2006 m. buvo pastatyta 4 900 butų, šiemet, prognozuoja „Ober-Haus“, šis skaičius pasieks 6–6,5 tūkst. Tačiau rinkos perkaitimo ekspertai dar neprognozuoja. „Manome, kad sostinėje pirkėjai „suvirškintų“ iki 8 tūkst. butų per metus. Tada paklausa būtų visiškai patenkinama“, – teigė N. Juodelis.
Nekilnojamojo turto ekspertas tikino, kad Kaune, kaip ir Vilniuje, būstas kol kas parduodamas be didesnių keblumų. Tačiau migloje skendi Panevėžys ir Šiauliai. Čia pirkėjai beveik neturi iš ko rinktis.
Pernai Panevėžyje buvo pastatytas vos vienas naujas daugiabutis. Jis parduotas žaibiškai. Šiauliuose pastatyti keli nauji daugiabučiai namai, kurie taip pat greitai išgraibstyti. „Esant dabartinei statybų savikainai, pirkėjams neįstengiama pasiūlyti įperkamo būsto. Dėl to naujų projektų statytojai nesiima, nors realiai paklausa egzistuoja“, – paaiškino N. Juodelis.
Toli iki ES vidurkio
Finansų ir nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Re&Solution“ Investicijų ir analizės departamento vadovė N. Rastenytė mano, kad būsto rinkoje pusiausvyra turėtų atsirasti per ateinančius dvejus trejus metus.
Statistika byloja, kad Lietuvoje per metus pastatoma pustrečio karto mažiau naujų butų nei vidutiniškai Europos Sąjungoje. Europos hipotekos federacijos duomenimis, tūkstančiui gyventojų mūsų šalyje 2006 m. buvo pastatyta 2,1 buto. Latvijoje šis rodiklis kiek didesnis – 2,6 buto. Labiausiai prie ES vidurkio (5,2 buto tūkstančiui gyventojų) priartėjo Estija. Tūkstančiui estų pernai teko 3,8 buto.
Nepaisant to, ta pati statistika rodo, kad Lietuvoje būsto statybos įgauna pagreitį. Statistikos departamento duomenimis, 2006 m. mūsų šalyje pastatyta beveik 7 300 butų, užpernai jų skaičius siekė tik 5 900.
„Nėra minties, kad statybos galėtų būti stabdomos. Dabar juk ne karo metas. Jaučiamas didžiulis poreikis statyti“, – pabrėžė Lietuvos statybininkų asociacijos direktorius Adakras Šeštakauskas.