Nagrinėjant kainų lygį reikėtų atsižvelgti į keletą veiksnių. Visų pirma, kainas lemia pasiūlos ir paklausos santykis, kuris vis dar yra paklausos naudai. Didžioji dalis pastatytų ekonominės klasės butų jau yra parduoti, o suplanuotos statybos būstų, kurie turėtų būti baigti 2008 m., parduotų taip pat nemažai.
„Nekilnojamojo turto rinkoje iš tiesų yra pervertintų segmentų, pavyzdžiui, seni blokiniai daugiabučiai, tačiau žemės sklypai patraukliose miesto vietose neturėtų pigti – šie plotai yra riboti, o jų poreikis ateityje tik didės“, - sako „InReal“ atstovas.
Kitas veiksnys yra bankų paskolų išdavimo mechanizmai. Nors kai kurie bankai jau pradėjo skatinti didesnį taupymą ir naujus investavimo būdus, vis dėlto paskolos išduodamos dar pakankamai priimtinomis sąlygomis.
Reikėtų atsižvelgti ir į bendrus gyventojų lūkesčius, kurie išlieka teigiami. Statistikos departamento duomenis rugsėjo mėn. 32 proc. teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 14 – kad pablogėjo, o 54 procentai respondentų atsakė, kad padėtis nepasikeitė. Vertindami savo šeimos finansinės padėties tikėtinus pokyčius per artimiausius 12 mėn., 27 procentai respondentų nurodė, jog tikisi pagerėjimo, 11 – pablogėjimo, daugiau kaip pusė (59 proc.) apklaustųjų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
M.Šimkaus teigimu, daugumos gyventojų gerėsianti arba nesikeisianti finansinė padėtis taip pat rodo jų perkamųjų galių stabilumą.
Pagaliau, užsienio nekilnojamo turto rinkose vykstantys procesai nesiplečia taip paprastai į kitas šalis. „Tam tikri pokyčiai nekilnojamojo turto rinkoje matomi JAV, Ispanijoje, Airijoje. Tačiau vertinant jų įtaką Lietuvos rinkai, reikėtų atsižvelgti į tų rinkų skirtingą brandumo lygį. Lietuvos nekilnojamojo turto rinka yra dar palyginti jauna, todėl ir pokyčiai čia prasidės kiek vėliau”, - sako „InReal“ atstovas.
2 mitas. Tarpininkavimas padidina kainas
„Mūsų visuomenėje vyrauja dar gana stereotipinis nekilnojamojo turto tarpininko suvokimas. Gana dažnai tarpininko darbas vertinamas tik kaip savininko nustatytos kainos padidinimas. Nors paskutiniu metu pastebima vis daugiau tokios nuomonės pokyčių“, - sako M.Šimkus.
Kaip ir bet kuria kita veikla užsiimančios bendrovės, nekilnojamame turte besispecializuojančios įmonės kryptingai veikdamos sukaupia tokį informacijos ir patirties kiekį, kokio niekada nepasieks individualus prekiautojas. Todėl nekilnojamojo turto specialistai gali supažindinti su konkretaus nekilnojamojo turto segmento rinkos situacija, nustatyti realią turto kainą, patarti dėl naudingiausio turimo turto panaudojimo būdo, apie konkrečius poreikius pranešti labai plačiam nekilnojamojo turto rinkos dalyvių ratui, atlikti teisinius formalumus, nuolat teikti konsultacijas.
„Apskritai šiuo metu be teisinių, rinkotyros ir kitų žinių tarpininko veikla nelabai įsivaizduojama“, - sako „InReal“ atstovas.
3 mitas. Nekilnojamojo turto rinka paklūsta metų sezoniškumui
Vertinant sudarytų sandorių skaičiaus ar kainų lygio kitimus kartais tokius svyravimus bandoma sieti su metų sezonais. M.Šimkaus teigimu, nekilnojamojo turto rinka mažai paklūsta metų laikams, o prekybos intensyvumą čia labiau lemia kiti veiksniai. Pavyzdžiui, tradiciškai atostogų metu laikoma vasara nekilnojamojo turto sektoriui šiais metais buvo labai intensyvi. Trumpesnių valstybinių švenčių metu jaučiamas padidėjęs emigrantų dėmesys, dažniau ir labiau lankomi toliau nuo miesto esantys objektai.
„Susirinkti informaciją apie pasiūlą, apžiūrėti ir išsirinkti norimą būstą užima nemažai laiko, todėl nieko nuostabaus, kad pirkėjai tam paskiria dalį savo atostogų arba laisvadienių“, – sako M.Šimkus.
Komercinio nekilnojamojo turto pirkėjai taip pat yra aktyvesni prieš pat Naujuosius metus. Nekilnojamasis turtas kartais pasirenkamas kaip uždirbto pelno investicija.
4 mitas. Geriausia investicija - nekilnojamasis turtas
Dar ne taip seniai vyravo nuomonė, kad investicijos į nekilnojamąjį turtą garantuoja pelną. „Nekilnojamasis turtas iš tiesų yra viena saugiausių investicijų, tačiau tikintis finansinės grąžos, aklai investuoti niekam nepatartume“, - sako „InReal“ atstovas.
„Jeigu ketinate įsigyti tiesiog jums patikusį žemės sklypą „geroje vietoje“ ir ramiai laukti, kol jis pabrangs, gali tekti ir nusivilti. Prieš priimdami tokį sprendimą turėtumėte išsiaiškinti, kokia miesto plėtra numatoma konkrečioje vietoje ir jo apylinkėse, kokie objektai (gyvenamieji, komercinės ar kitos paskirties) galėtų būti statomi tame sklype, ar apskritai, kam nors kada nors prireiks jūsų įsigytos žemės ir už tokią sumą, kokios prašysite”, - sako M.Šimkus.
Be to, net ir investuojant į nekilnojamąjį turtą reikia atsižvelgti į įvairius galimus įsigyto turto panaudojimo būdus. Tikintis pelno iš investicijos reikia nuolat stebėti rinką, domėtis miesto ir atskirų jo dalių plėtros perspektyvomis, turėti investavimo patirties.
5 mitas. Pridedamas dviratis padeda parduoti namą
Kartais nekilnojamojo turto bendrovės ar statytojai parduodami naują objektą pirkėją mėgina suvilioti pridedamu dviračiu, baldų komplektu, dovanų kuponais. M.Šimkaus teigimu, sunku būtų tikėtis, kad pirkėją, kuris būsto paskolą bankui turės grąžinti kelis ar keliasdešimt metų, paveiks dovanos, dažnai nesiekiančios vieno kvadratinio metro kainos. Vis dėlto tokios priemonės nėra visai bevaisės.
„Kaip tai bevertinsime, bet gyvename visuotinio vartojimo metu. Beveik nebeliko sričių, kuriose nesusidurtume su akcijomis, naujienomis, specialiais pasiūlymais, nuolaidomis ir pan. Vartojimo santykiuose esame įpratę būti nustebintais, tikimės tam tikro žaidimo”, - sako „InReal“ atstovas.
Naują būstą žmogus renkasi pagal standartinius kriterijus – kaina, vieta, susisiekimas, inžinierinė ir socialinė infrastruktūra ar pan. Tačiau, jei reikalavimus atitinka keli objektai, jei dar nėra tvirtai apsispręsta, pridedamos dovanos ar nuolaidų akcijos padeda atkreipti didesnį dėmesį į konkretų objektą, kartais paskatina greičiau priimti sprendimą, be to, tokios priemonės sušildo pirkėjo ir pardavėjo santykius, reikalingus tolesniam ir ilgalaikiam bendradarbiavimui.