Visame pasaulyje žinomas milijardierius D.Trumpas, turintis nekilnojamojo turto nuo Niujorko iki Dubajaus, susirėmė ietimis su paprastu, bet ištikimu gamtos saugotoju ir lašišų žveju Michaelu Forbesu iš Aberdinširo srities Šiaurės Rytų Škotijoje. Jų ginčų centre atsidūrė žvejui priklausantis apleistas žemės sklypas – apie 9 hektarai retų Škotijos kopų. Šioje žemėje turtuolis norėjo pastatyti „didžiausią pasaulyje golfo lauką“.
Žvejys griežtai atsisakė parduoti savo sklypą, nors kaina už plotą didėjo ne dienomis, o valandomis. D.Trumpas siūlė ir 450 tūkst. svarų sterlingų (apie 2,16 mln. litų), ir 50 tūkst. svarų sterlingų (240 tūkst. litų) per metus kaip atlygį už sargavimą, bet M.Forbesas nesusigundė. Žvejys tikino, kad neleis gražių ir retų kopų paversti didžiule statybų aikštele.
Pavyzdys įkvėpė kitus
Ši dvikova atkreipė nemažą žiniasklaidos ir su „didžiausiu pasaulyje golfo lauku“ jau susitaikiusių vietos gyventojų dėmesį.
Per vieną spaudos konferencijų D.Trumpas žvejo nuosavybę apibūdino kaip „apgailėtiną“ ir ,,katastrofiškos būklės“, kuri pasmerkė nesėkmei jo ,,aiškiaregišką viziją“ pastatyti apdovanojimų vertą poilsio ir pramogų zoną.
Milijardierius nepratęs pralaimėti, bet būtent tą dieną jis gavo į nosį – tai buvo pati geriausia žinia ir vietiniams, ir didelei daliai Didžiosios Britanijos gyventojų. D.Trumpo projektas įrengti milijardo svarų sterlingų (apie 4,8 mlrd. litų) vertės golfo poilsiavietę ypatingose ir saugotinose Škotijos kopose buvo atmestas.
Šį sprendimą buvo ypač sunku priimti vietos valdžiai. Regiono taryba karštai diskutavo, ar jie turėtų apsaugoti vietinį gamtos rezervatą, ar nusileisti ambicingiems turtuolio planams. Iš 14 tarybos narių 7 balsavo už ir 7 – prieš, tačiau tarybos pirmininko balsas buvo lemiamas. Įkvėptas M.Forbeso jis pareiškė, kad D.Trumpo vizijos turi būti įgyvendinamos kur nors kitur, bet ne Škotijoje.
Lyg perkūnas iš giedro dangaus
Atrodė, kad milijardieriaus vizija jau patikėjo visi. Jam buvo pavykę gauti beveik visus statybų leidimus, ir regiono tarybos patvirtinimas buvo laikomas tik paprasčiausiu formalumu. Tačiau visų nuostabai jos nariai pasakė turtuoliui „ne“.
D.Trumpo kompanijos vykdomasis direktorius George’as Sorialas teigė, kad buvo visiškai šokiruotas.
„Tai yra didelis praradimas ne tik mums, bet visiems Aberdinširo gyventojams ir apskritai regionui“, – neslėpė pasipiktinimo jis ir kandžiai pridūrė, kad regiono taryba nusprendė apsaugoti „smėlio krūvą“.
Projekte buvo numatyta įrengti du čempionatams tinkamus golfo laukus, pastatyti 5 žvaigždučių viešbutį, golfo akademiją, 1000 poilsiui tinkamų namų, 500 privačių namų, kurių dalis turėjo būti statomi ant mokslui svarbių, itin vertingų kopų.
Paklaustas, ar jie galėtų perkelti golfo laukus toliau nuo kopų, vykdomasis direktorius G.Sorialas atsakė: „Ne, mes nesam tokio tipo supirkėjai. Mums priklauso vieni didžiausių gyvenamųjų namų pasaulyje. Mes mąstome globaliai.“
„Mes – ne kopūstų krūva!“
Vietiniai žmonės skundėsi regiono tarybai, kad D.Trumpo komanda yra arogantiška, o šiuos kaltinimus vykdomasis direktorius komentavo taip: „Kai kas mano, kad esame arogantiški. Mes nesame arogantiški. Mūsų aukšti standartai. Tai gali būti sunkiai suvokiama siauriems protams, bet mūsų standartai visada aukšti. Jiems pristatėme mūsų planą ir tikėjomės, kad tie žmonės sugebės priimti naujas idėjas, tačiau to jiems buvo per daug.“
D.Trumpas ir jo žmonės net trejus metus siekė palenkti vietinius gyventojus į savo pusę. Tačiau būtent jų elgesys buvo svarbiausia nesėkmės priežastis. Piniguočiai per aiškiai ir per garsiai reiškė savo nuomonę apie vietinius gyventojus.
„Kai įsikeli į naują vietą, turėtum stengtis sutarti su savo kaimynais. Tačiau jie tik juokėsi iš mūsų paprasto gyvenimo būdo. Žmonės to nemėgsta“, – sakė vienas vietos gyventojas.
Žvejys, tapęs vietos įžymybe, taip apibūdino visą situaciją: „Tikiuosi, D.Trumpas suprato, kad mes nesame tik kopūstų krūva. Kuo puikiausiai gyvenome čia be jo, taigi ir toliau galime puikiai gyventi be jo pinigų.“
Toks akivaizdus pralaimėjimas – didelis smūgis ne tik D.Tumpui, bet ir visai verslo bendruomenei, rėmusiai magnato projektą. Taip pat tai priežastis džiūgauti tūkstančiams paprastų žmonių. Juk šis įvykis yra vienas iš tų retų atvejų, kai paprasti žmonės susivieniję neleido turtuoliams dar kartą ardyti jų gyvenimų, naikinti gamtos ir, svarbiausia, manyti, kad viskas šiame pasaulyje galima, jeigu turi pinigų.
Pasirodo, kai žmonės vieningi, visada arogantiškam turtuoliui galima pasakyti „ne“.