„Turime kai ką užbetonuoti, kad neužgriūtų, nesulūžtų, nekeltų pavojaus, galų gale, kad iki tol įdėtas darbas nenueitų perniek. Tačiau mūsų gretos labai išretėjo“, – pasakojo statybvietėje sutiktas darbininkas.
Prisistatyti nepanoręs pusamžis vyras į sostinę kasdien važiuoja iš Alytaus. Jis keliasi apie penktą valandą ryto, kad prieš aštuonias kibtų į nacionalinio stadiono statybas. „Tačiau rytoj atvažiuoti greičiausiai jau nereikės. Pabaigsime viską šiandien ir lauksime valdžios sprendimo. Negerai išėjo“, – apgailestavo darbininkas.
Tvarką įvestų kalašnikovu
Statybvietėje sutikti bendrovės „Vigysta“ darbuotojai Aleksandras Kislovskij ir Andrejus Druto buvo kur kas piktesni. Žodžių į vatą jie nevyniojo. Sakė nieko, net darbdavių, nebijantys.
„Vyriausybė, kuri nevykdo savo pažadų, mums nereikalinga. Ji nieko gero dėl paprastų žmonių nėra padariusi. Duotų kas nors kalašnikovą ir 24 valandas laisvės, padarytume mes tvarką“, – plūdosi iš Šalčininkų stadiono statyti atvykęs A.Kislovskij.
Vaikino kraštietis A.Druto irgi neslėpė apmaudo. „Ką ir kalbėti, jei Vyriausybė nesugeba priimti sprendimų. Valdžia tik sau atlyginimus kelia, o apie mus nepagalvoja. Stadiono statybų nereikėjo iš viso pradėti. Dabar, kai tiek pinigų įkišta, jas vilkinti atrodo absurdiška“, – Vyriausybei kaltinimų nešykštėjo A.Druto.
„Vilniaus diena“ primena, kad Vyriausybei delsiant patvirtinti nacionalinio stadiono finansavimą, statybininkai iki šiol nesulaukė numatytų 200 mln. litų. Dėl to generalinis darbų rangovas bendrovė „Veikmė“ sustabdė stadiono statybas.
Už prastovą nemokės
Prieš nutraukiant statybas, objekte dirbo 14 subrangovų organizacijų, 500 darbininkų, 7 bokštiniai kranai.
Darbininkų skaičius tolydžio mažėja. Iki savaitės pabaigos stadione dirbs vos vienas kitas statybininkas. „Dalis bus priversti išeiti nemokamų atostogų, kai kurių statybininkų paslaugų galbūt iš viso teks atsisakyti. Kai kurie bus perkelti dirbti kitus objektus“, – apie statybininkų darbo perspektyvas dienraščiui pasakojo bendrovės „Veikmė“ valdybos pirmininkas Kęstutis Maksimavičius.
Sustabdžius stadiono statybas, ten dirbę statybininkai patirs finansinių nuostolių. Kiekviena prastovos diena jiems reikš mažėjantį atlyginimą.
„Jaučiamės nei pakarti, nei paleisti. Atmosfera čia slogi. Kaip man reikės paaiškinti dvejų metų vaikui, kad ko nors jam negaliu nupirkti? Įdomu būtų pažiūrėti, kaip valdžios vyrai išgyventų už minimalią algą. Kaip mat imtų inkšti, skųstis. O mums kas belieka?“ – piktinosi bendrovės „Vigysta“ darbuotojas. Nei vardo, nei pavardės atskleisti jis nepanoro. Sakė bijąs susilaukti nemalonumų.
Prašo pagrįsti kiekvieną litą
Rašte savivaldybei bendrovės „Veikmė“ direktorius Eugenijus Zaremba pabrėžė, kad bendrovė yra pasiryžusi toliau statyti nacionalinį stadioną. „Tačiau prašome imtis skubių priemonių objekto statybos finansavimo klausimams išspręsti ir sumokėti esamą įsiskolinimą, tai leistų atnaujinti darbų vykdymą“, – rašė E.Zaremba.
Į tai premjeras Gediminas Kirkilas atsakė, kad Vyriausybė skirs pinigų nacionaliniam stadionui Vilniuje statyti, tačiau tik po to, kai bus aiški jo kaina ir kiekvienas išleistas litas bus pagrįstas.
„Šiuo metu Aplinkos ministerija ir kitos žinybos teikia savo vertinimus, o kitą savaitę numatoma susėsti kartu ir dar kartą šį projektą peržiūrėti. Jeigu bus viskas pagrįsta, tie pinigai (200 mln. litų – red. past.) bus paskirti, jeigu ne – suma gali būti sumažinta“, – vakar kalbėjo G.Kirkilas.
Statybininkų sąmata nerimta
Manoma, kad pastatyti nacionalinį stadioną iš viso kainuos 370 mln. litų. Tačiau statybvietėje „Vilniaus dienos“ kalbinti darbininkai iš šios sumos tik juokėsi. Esą objekto statybos bus kur kas brangesnės. „Juk viskas brangsta: įrenginių nuoma, darbo užmokestis, statybinės medžiagos“, – atkreipė dėmesį A.Druto.
Nacionalinio stadiono statybos koordinavimo grupės vadovas Vilniaus vicemeras Evaldas Lementauskas statybininkų svarstymų rimtai vertinti nelinkęs.
„Negali darbininkai žinoti tokių dalykų. Juos išmano tik statybų vadovai, kurie dirba prie pagrindinės sąmatos. Finansinių niuansų darbininkai tikrai neišmano. Tarkime, visi tiekėjai metalą tiekia skirtingomis kainomis. Iš ko bus perkama, darbininkas nežino. Tai – komerciniai dalykai“, – aiškino vicemeras.
Jis prisipažino palankaus Vyriausybės sprendimo dėl stadiono finansavimo laukęs dar prieš mėnesį. „Jei Vyriausybėje vyktų posėdis, lėkčiau išsižiojęs ir išsakyčiau savo nuomonę. Ji vienareikšmė: savivaldybė padarė viską, kas nuo jos priklausė. Dabar laukiame, kad Vyriausybė ištesėtų tai, ką pažadėjusi“, – kalbėjo E.Lementauskas.
„Vilniaus dienoje“ taip pat skaitykite:
Šnipų gaudytojui – rupi taksisto duona
Naktį pirkėjai išalksta ir ištrokšta
ES milijonai nepasiekė regionų