Būsto kainos Latvijoje krito 8 proc., Lietuvoje kilo 12 proc.

Būsto kainos pernai per tris pirmuosius ketvirčius Latvijoje krito 8 proc., Estijoje – 6 proc., tuo tarpu Lietuvoje vis dar kilo 12 proc., rodo „DnB Nord" banko Baltijos jūros regiono šalių ekonomikos apžvalga. Iš banko turimų duomenų matyti, kad Latvijoje būsto kainų kritimas buvo staigiausias – nuo 45 proc. augimo 2006 m. iki 8 proc. sumažėjimo praėjusiųjų metų lapkritį.

Estijoje būsto kainos 2006 metais kilo maždaug trečdaliu, Lietuvoje – 30 proc.

„DnB Nord" duomenimis, Lenkijoje būsto kainos dar tik įgauna augimo pagreitį – pernai būsto kainos čia didėjo dešimtadaliu, tuo tarpu 2006 metais – vos 4 proc.

Kritimo riba – 10-15 proc.

Pirmadienį pristatydama Baltijos jūros regiono šalių ekonomikos apžvalgą vyresnioji „DnB nord“ banko analitikė Jekaterina Rojaka sakė, kad galima prognozuoti kelis Lietuvos būsto rinkos scenarijus, kuriuos lems gyventojų lūkesčiai.

„Žvelgiant į dabartinę situaciją, labai panašu, kad kainos turėtų šiek tiek mažėti iki tam tikro lygio, kai žmonės jau supras, kad jie norėtų už tokią kainą įsigyti būstą. Tai būtų naujas taškas, nuo kurio kainos pradėtų vėl augti arba stabilizuotųsi. (...) Manau, kad taškas, kuriame situacija pasikeistų, būtų apie 10-15 proc.“ – sakė ji.

Jos manymu, jeigu Estijoje ir Latvijoje kainos kristų toliau, labai panašu, kad lietuviai lauktų, kol kainos smuktų labiau ir Lietuvoje.

Tuo tarpu „DnB Nord“ banko ekonominių tyrimų vadovas Vadimas Titarenko mano, kad pirmiausiai turėtų koreguotis senos statybos ir prestižinių būstų kainos.

„Dabar kainos visose trijose Baltijos šalyse yra panašios, butai sunkiai įperkami. Situacija nekilnojamojo turto rinkoje priklausys nuo bendros situacijos šalies ekonomikoje, jeigu mes toliau augsime, galima tikėtis, kad kainos išliks stabilios“, – sakė jis.

Vyriausiasis banko analitikas Rimantas Rudzkis atkreipia dėmesį, kad ne viskas priklauso nuo rinkos, būsto kainas lemia ir nekilnojamojo turto bendrovių politika. Dažnas scenarijus, žvelgiant į kitų šalių patirtį, anot jo, yra, kad būsto kainos sustingdavo ir todėl sumažėdavo pirkimo sandorių.

„Panaši situacija yra Lietuvoje – kainos nekrenta, bent jau statistika to nerodo, bet sandorių skaičius krito nemažai. Daug kas priklauso nuo stambiųjų žaidėjų (...). Bijodami kainų griūties jie gali tiesiog įšaldyti pasiūlą, kainos nekris, sandorių sumažės. Norint numatyti, kuris scenarijus įvyks, reikėtų burti drauge su nekilnojamojo turto bendrovėmis“, – sakė jis.

Analitikai atkreipia dėmesį, kad didieji rinkos dalyviai traukiasi iš būsto statybos rinkos.

Tačiau Baltijos šalyse ir Lenkijoje vis dar nepastatoma tiek naujų butų, kiek senosiose Europos Sąjungos šalyse. Pavyzdžiui, 2006 metais tūkstančiui gyventojų Lietuvoje pastatyta 2,2 butai, Latvijoje – 2,6, Estijoje – 3,8, tuo tarpu ES vidurkis 2005 metais buvo 5,2 butai tūkstančiui gyventojų.