Neringos meras socialdemokratas Vigantas Giedraitis teigia, kad šiomis idėjomis, kurios dar bus svarstomos bei derinamos, siekiama Neringos kurortą paversti patogesniu ir patraukliu poilsiautojams ne tik vasarą, bet ištisus metus. Tokiu būdu būtų sprendžiamos ir vietinių gyventojų užimtumo problemos.
Neringos savivaldybės tarybos narė konservatorė Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė (KNNP) Aurelija Stancikienė prieštarauja, kad šios naujovės gali paskatinti priešingą - atgrasantį efektą, nes tokiomis naujovėmis unikalusis Neringos kurortas būtų suvienodintas su kitais urbanizuotais kurortais, kai kurie numatomi gaivinti projektai būtų žalingi UNESCO pasaulio paveldu pripažintos saugomos Kuršių Nerijos teritorijos kraštovaizdžiui, gyvūnijai.
Vandens pramogų kompleksas - vietoje stadiono, kurio nėra
Koncepcijoje numatoma, kad Nidoje ištisus metus veikiantis vandens pramogų kompleksas būtų statomas vadinamojoje "naujai įsisavinamoje teritorijoje", t.y. buvusio stadiono vietoje vos už kelių šimtų metrų nuo centrinio paplūdimio.
Ši teritorija šalia kopų dabartiniame galiojančiame Bendrajame plane įvardijama kaip stadionas, nors realiai joje - želianti laukymė ir keliukas.
Neringos meras V. Giedraitis teigia, kad šiuo atveju turimas omenyje ne vandens pramogų parkas, kaip kad yra veikiantys Druskininkuose ar Vilniuje, o nedidelis vandens pramogų centras.
„Aš manyčiau, kad mums tikrai nereikia kalbėti apie vandens parką, čia svarstoma, kad būtų galima pastatyti nedidelį, gražų objektą, kuris veiktų ištisus metus",- DELFI aiškino meras V. Giedraitis.
Mero teigimu, šiuo bei kai kuriais kitais Neringos raidos koncepcijoje numatomais projektais, pavyzdžiui, kelių sanatorijų statyba Nidoje bei Juodkrantėje, siekiama spręsti kurorto riboto sezoniškumo problemą.
Pasak V.Giedraičio, kaip kas konkrečiai galėtų atrodyti dar bus svarstoma, kuomet bus parengti bendrojo plano sprendiniai. Juos žadama parengti ir pateikti iki birželio pabaigos.
KNNP vadovė miesto tarybos narė A. Stancikienė teigė, jog visi iki šiol Neringos gyvenvietėse buvę nedideli baseinai nepasiteisino, nes jų išlaikymas neatsiperka.
Vadinamojo vandens pramogų centro statyba, A. Stancikienės manymu, juo labiau abejotina, nes jau ir šiuo metu veikiančių kelių vandens parkų pasiūla Druskininkuose, Vilniuje, kaimyninės Latvijos kurorte Jūrmaloje esą viršija šių paslaugų paklausą.
„Juo labiau, kad apie ketinimus statytis tokius vandens parkus jau yra prabilę ir Klaipėda, Palanga, berods, ir Šventoji. Tai bus valstybės pinigų švaistymas. Ką reiškia mažas vandens pramogų centras? Jei tai bus kažkokios vandens procedūros – tai taip ir įvardinkime. Tačiau toks dalykas iš esmės suniveliuotų išskirtinį, unikalų, pasaulio paveldu pripažintą Neringos kurortą ir paverstų eiliniu urbanizuotu kurortu, kokių yra pilna visur. Neliktų ir tos traukos, Neringa prarastų vertybinę skalę. Juk dabar žmonės važiuoja ramybės, gamtos grožio ieškodami. Jei jie nori triukšmo, tokių pramogų – jie važiuoja į Druskininkus ar į kitus vandens parkus", - kalbėjo A. Stancikienė.
Gaivinama oro uosto Nidoje idėja
„Oro transporto infrastruktūros vystymas Neringoje yra politizuojamas ir nepagrįstai per griežtai ribojamas, todėl šioje srityje būtų tikslinga remtis tokiomis nuostatomis: būtinumu užbaigti įrengti Nidoje galiojančios KNNP planavimo schemos (1994m.) numatytą ir patvirtintą tarnybinį aerodromą, pritaikytą mažosios aviacijos skrydžiams, susijusiems su periodiniais ar epizodiniais skrydžiais skubios medicinos pagalbos ar evakuacijos atvejais, policijos, miškų priežiūros, pasienio apsaugos veiklos poveikiais", - rašoma Neringos raidos koncepcijoje.
Čia pat siūloma „papildomai nagrinėti klausimą dėl šio aerodromo galimybių panaudoti ribotam oro turizmui". Be to, problemos "politizavimą" ėmęsi konstatuoti Neringos raidos koncepcijos rengėjai (pagrindinis rengėjas UAB "Urbanistika" - DELFI)) savitai formuluoja ir dar vieną oro uosto vystymo galimybę, atsigręždami ir į sovietinę praeitį - "nelaikyti klausimo dėl sovietmečiu buvusių ribotų keleivinių reisų mažais lėktuvais atnaujinimo išspręstu galutinai ir visiems laikams".
Neringos meras V. Giedraitis šiuo Nidos oro uosto gaivinimo klausimu buvo ne itin kalbus. Klausiamas apie jį, meras pirmiausia norėjo sužinoti, iš kur DELFI žurnalistai apie tai žiną.
V.Giedraitis tikino, kad oro uostas Nidoje jau šiuo metu yra, jis pastatytas, yra nutiestas takas, todėl šiuo atveju tikrai jokios naujienos ir naujos statybos esą nėra. Meras čia pat dar kartą pakartojo, kad Neringos raidos koncepcija dar nieko nesprendžia, todėl jokių konkrečių sprendimų kol kas nėra.
Nidos oro uosto gaivinimo idėja iškyla ir yra diskutuojama kone kasmet, ją palaiko Neringos savivaldybės atstovai. Tarptautinio Nidos oro uosto rekonstrukcija, į kurią investuota apie 5,4 mln. litų, dar 1998 m. buvo sustabdyta Lietuvos žaliųjų ir prezidento Valdo Adamkaus pastangomis, pabrėžiant, jog tai būtų pražūtingas valstybės ir UNESCO saugomam parkui projektas.
2004 m. Neringos planavimo dokumentuose vėl atsiradus oro uosto, tilto į Kuršių neriją bei kitiems projektams, prezidentas V. Adamkus kartu su UNESCO atstovais taip pat pareiškė griežtą "ne" Kuršių nerijos urbanizavimui.
Pasak KNNP direkcijos vadovės A. Stancikienės, dabartiniai planai gaivinti oro uostą prieštarautų ir Lietuvos, ir tarptautiniams teisės aktams.
„Visiškai šalia už 50 – 70 km esantis Palangos oro uostas ir tai dėl mažo skrydžių skaičiaus yra sumažintas. Be to, mes šnekame apie ypatingą saugomą teritoriją, o ne apie miesto plėtrą. Saugomų teritorijų įstatymas draudžia bet kokių naujų oro uostų statybą. Tai, kas ten dabar yra, tai nėra oro uostas, tai tik pakilimo takas. Kuršių nerijoje bet kokią veiklą reglamentuoja ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinės teisės aktai – Pasaulio gamtos ir kultūros paveldo konvencija, pagal kurią Kuršių nerija įtraukta į UNESCO pasaulio paveldą", - teigė A. Stancikienė.
Anot jos, pagal Lietuvos Vyriausybė pasirašydama minėtą konvenciją įsipareigojo apie bet kokią didesnės apimties ūkinės veiklos planavimą saugomoje teritorijoje informuoti UNESCO komitetą bei gauti šio komiteto ekspertų išvadas: "Šiuo atveju, jei minėtas bendrasis planas buvo rengiamas daugiau nei dvejus metus, tai koncepcijoje numatant tokius sprendinius tikrai buvo galima kreiptis į UNESCO ir jau turėti ir jų nuomonę. Tačiau šitai nepadaryta".
Koncepcijoje - prieštaravimai ministro A.Paulausko patvirtintam reglamentui?
Neringos raidos koncepcijos rengėjai taip pat yra numatę dviejų aukštų ažūrinės konstrukcijos statinio - apmokamos automobilių stovėjimo aikštelės statybą netoli "Neringos komunalininko" įmonės patalpų Nidoje.
Pastarasis ketinimas, anot aplinkosaugininkų, prieštarauja neseniai aplinkos ministro A. Paulausko patvirtintam KNNP apsaugos reglamentui, kuriame numatyta neįrenginėti požeminių ir daugiaaukščių stovėjimo aikštelių parko teritorijoje.
Tačiau mero V. Giedraičio teigimu, minėtas reglamentas draudžia tik daugiaaukščių aikštelių statybą, o du aukštai - ne daugiaaukštė statyba. Tokiu būdu, anot jo, siekiama spręsti automobilių parkavimo problemas. "Manau, kad tai tiesiog eilinis bandymas apmulkinant kitus pasistatyti nemažą tūrį, o po kelių metų sakys, kad aikštelė neatsipirko, todėl reikia ją rekonstruoti, perdaryti į kokį kitą statinį ir pan.", - svarstė A. Stancikienė.
KNNP direkcijos vadovės manymu, Neringos mero siūlymas bei savivaldybės patvirtintas sprendimas, kad Neringos bendrasis planas būtų tvirtinamas Vyriausybėje esą taip pat gali būti susijęs su siekiais "pasilengvinti sprendimus" nujaučiant politinę konjunktūrą ir apeiti nepageidaujamus derinimus su saugomų teritorijų priežiūros tarnybomis.
Mero V. Giedraičio teigimu, tokie įtarimai neturi pagrindo, nes visas ligšiolinis svarstymas buvęs viešas ir visi sprendiniai pagal įstatymus privalės būti suderinti su
"Jūs man pasakykite, kokią instituciją galima apeiti? Visos institucijos turi suderinti, kito kelio nėra, tokie pasakymai - niekiniai. Mes kaip tik pakeliame plano svarstymą į aukštesnį lygį", - aiškino Neringos miesto vadovas.